Naujienos

LR Seimo Sveikatos reikalų komitetas, prieš išvažiuojamąjį posėdį šiandien lankėsi Klaipėdos universitetinėje ligoninėje. Ligoninės vyriausiasis gydytojas  prof. habil dr. Vinsas Janušonis  svečiams  pristatė išsamią informaciją apie įstaigos viziją, misiją, tikslus, teikiamas paslaugas, mokslinę veiklą, inovacijas ir technologijas bei ateities planus ir įžvalgas.

Klaipėdos universitetinė ligoninė pristatyta kaip daugiaprofilinė, išvystytos medicininės infrastruktūros įstaiga, kurioje teikiamos aukštos kokybės, kvalifikuotos, specializuotos ambulatorinės-konsultacinės ir stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos, vykdoma mokslinė, projektinė veikla. „Nuoseklaus ir vieningo darbo dėka ligoninė vertinama pacientų ir turi ryškią viziją - tapti viena geriausių daugiaprofilinių ligoninių Baltijos šalyse ir Europoje. Stabiliai dirbanti, prognozuojama ir patikima, nuolat tobulėjanti, diegianti šiuolaikines medicinos ir informacines technologijas, turinti puikią aukščiausios kvalifikacijos vadybininkų, medikų ir kitų profesionalų komandą, dirbanti našiai, ekonomiškai efektyviai ir rezultatyviai - tokia šiandien yra Klaipėdos universitetinė ligoninė“, -  akcentavo vadovas.

Ligoninės vizija - akredituota, viena geriausių Baltijos šalyse, Lietuvos ir Europos Sąjungos reikalavimus atitinkanti ligoninė, pranašumo siekianti per kokybę ir geriausių sąlygų sukūrimą pacientams ir personalui.

Įstaigos misija – teikti pacientams mokslu ir pažangiausiomis technologijomis pagrįstas, saugias, kokybiškas, atitinkančias pacientų poreikius ir interesus, viršijančias jų lūkesčius sveikatos priežiūros paslaugas, naudojantis turimais ištekliais, užtikrinant pacientų privačios informacijos saugumą, žmogiškąją pagarbą ir orumą,  prisiimant pilną atsakomybę žmonėms, kuriems ligoninė teikia paslaugas. Ligoninėje teikiamos pirminio, antrinio ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, propaguojama aukšta bendravimo su pacientais kultūra, mokslu pagrįsta, kokybiška, į pacientą orientuota sveikatos priežiūra. Teikiamos tretinio lygio ambulatorinės konsultacinės paslaugos.

Išskirtinės paslaugos Klaipėdos regione, kurias teikia Klaipėdos universitetinė ligoninė: molekulinė, genetikos laboratorija; veido ir žandikaulių chirurgija; suaugusiųjų ir vaikų burnos chirurgija; suaugusiųjų ir vaikų krūtinės chirurgija; planinė ir skubi neurochirurgija; akušerija; nfekcinės ligos; oftalmologijos chirurgija; onkologijos chemoterapija; nkologijos radioterapija; aujagimių intensyvi terapija; nėštumo patologija; neonatologija. Veikiantys klasteriai: politraumų, onkologijos, insultų (hemoraginių).

KUL stacionare yra 870 lovų. Ligoninėje kasmet tiriama ir gydoma virš 40 tūkst. pacientų, atliekama virš 31 tūkst. operacijų, gimdo virš 3000 moterų. Ligoninė pirmoji Lietuvoje ir Baltijos šalyse įdiegė robotinės chirurgijos technologiją ir jau atlikta 600 robotinių operacijų. KUL ambulatoriniame-konsultaciniame skyriuje pacientus konsultuoja virš 50 įvairių specialybių gydytojų. Per metus skyriuje apsilanko virš 316 tūkst. pacientų. Ligoninėje dirba per 1 600 darbuotojų: iš jų daugiau nei 700 slaugytojų ir beveik 300 gydytojų. Yra labai nedidelė medicinos personalo kaita, atlyginimai - vieni aukščiausių šalyje.

Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-08 įsakymu Nr.V-281 Klaipėdos universitetinė ligoninė tapo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse paslaugų teikimą organizuojančia įstaiga, kurios pagrindinė funkcija – diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariama ir (ar) diagnozuota COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19), teikimas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje lankėsi Sveikatos reikalų komiteto nariai, Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas, Sveikatos reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas Aurelijus Veryga, Ministrės Pirmininkės patarėja Živilė Gudlevičienė, sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys, sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė ir kiti garbingi svečiai.

Daugiau informacijos apie ligoninę:

Invacijos ir technologijos

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje didelis dėmesys skiriamas ligų diagnostikos technologijoms diegti, moderniausiai diagnostinei įrangai įsigyti bei renovuoti.Ligoninė yra šiuolaikinė, išvystytos infrastruktūros, daugiaprofilinė, specializuota, nuolat tobulėjanti ir besiplečianti universitetinė sveikatos priežiūros įstaiga, kurioje vyksta mokslo tiriamasis ir pedagoginis darbas. Ligoninės materialinė-techninė bazė yra nuolat vystoma ir pakankama kokybiškoms I, II ir III lygio sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ir moksliniam bei pedagoginiam darbui. Įsigyta ir pradėta naudoti visa eilė naujų šiuolaikinių medicinos technologijų. Ligoninėje įdiegtos ir sėkmingai įsisavinti linijiniai greitintuvai, genetikos ir molekulinė diagnostika klinikinės diagnostika, branduolinis magnetinis rezonansas, kompiuterinė tomografija, gama kamera iuolaikinės neurochirurginės technologijos, šuolaikinė rentgeno įranga, ultragarsinė diagnostinė įranga. Ligoninėje pakankamai efektyviai veikia nuolat tobulinama kokybės sistema, sveikatos priežiūros paslaugų kokybė gerėja. Įdiegta ir vystoma ISO kokybės vadybos sistema. Personalo darbo atlyginimai yra vieni aukščiausių šalyje. Klaipėdos universitetinė ligoninė (KUL) – pirmoji gydymo įstaiga Lietuvoje ir Baltijos šalyse, kurioje pradėta vystyti robotinė chirurgija. Pirmoji robotinė operacija ligonėje atlikta 2018-ųjų rudenį, o šiandien, praėjus mažiau nei 3 metams, jų skaičius jau beveik perkopė 600. Technologijos teikiamus pranašumus jaučia tiek pacientai, tiek gydytojai, o ligoninės vadovybė svarsto apie robotinės chirurgijos plėtrą.

Stipri mokslinė bazė

Ligoninė gali didžiuotis ne tik puikia materialine baze, leidžiančia atlikti pačias sudėtingiausias operacijas, bet ir aukščiausio lygio profesionalais. Ligoninėje dirbamas intensyvus mokslinis darbas, organizuojamos respublikinės ir tarptautinės konferencijos, darbuotojų moksliniai straipsniai publikuojami prestižiškiausiuose moksliniuose leidiniuose. Beveik kasmet apginamos mokslų daktaro disertacijos. Ligoninėje dirba 5 profesoriai, 6 docentai, 3 habilituoti mokslo daktarai, 29 mokslo daktarai. Bendraujama su užsienio šalių klinikomis. Auga rezidentų skaičius ligoninėje ir didėja norinčių dirbti ir įdarbintų jaunų medicinos specialistų skaičius. Ligoninėje organizuojamos tarptautinės konferencijos, publikuojami moksliniai straipsniai, ginamos mokslo daktarų disertacijos. Ligoninė yra Vilniaus ir Lietuvos sveikatos mokslo universitetų internatūros ir rezidentūros bazė. Ligoninėje praktiką atlieka studentai iš užsienio šalių. Pvz., pagal pasirašytą bendradarbiavimo sutartį tarp Klaipėdos universitetinės ligoninės ir JAV kompanijos „Atlantis“ ligoninėje kiekvienais metais  praktiką atlieka studentai iš JAV, Kanados, Didžiosios Britanijos ir kitų šalių.

Iššūkiai

Sveikatos apsaugos ministro 2020-03-08 įsakymu Nr.V-281 Klaipėdos universitetinė ligoninė tapo Klaipėdos ir Tauragės apskrityse paslaugų teikimą organizuojančia įstaiga, kurios pagrindinė funkcija – diagnostikos ir gydymo paslaugų pacientams, kuriems įtariama ir (ar) diagnozuota COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) (toliau – COVID-19), teikimas. Vadovaujantis sveikatos apsaugos ministerijos rekomendacijomis, buvo restruktūrizuota veikla, pertvarkyti pacientų ir personalo judėjimo srautai, į kitus korpusus perkelti  infekcinių ligų korpuso Nr.4 neinfekcinių ligų profilio skyriai tam, kad šis korpusas būtų pilnai skirtas COVID-19 pacientams. Tam reikėjo organizuoti veiklą, įtikinti dirbti medikus ir kitą personalą. Visa tai buvo padaryta maksimaliai trumpais terminais. Kiti Klaipėdos universitetinės ligoninės korpusai, jų išplanavimas nebuvo suprojektuotas ir numatytas darbui su ypatingai pavojingomis infekcijomis, todėl jų paskirtį ekstremaliai situacijai galėjome pritaikyti tik atsižvelgdami į galimybes. 2020 m. teko nutraukti iki COVID-19 pandemijos ligoninės padaliniuose vykusius kiekvieną darbo dieną organizuojamus rytinius pasitarimus, kuriuose aptariami svarbūs įvykiai, ypatingi atvejai, planuojamas dienos darbas, analizuojamos atsiradusios problemos bei aptariami sprendimo būdai. Nebevyko ir administracijos rytiniai pasitarimai, kuriuose padalinių vadovai informuoja apie padalinių darbą, problemas, planus jie aptariami. Neplanuoti pasitarimai, gydytojų konsiliumai bei kiti susirinkimai buvo organizuojami pagal būtinybę nuotoliniu būdu arba individualiai, maksimaliai užtikrinant epidemiologinio režimo laikymosi reikalavimus. Raštvedybos vedimas, dokumentacijos ruošimas, tvarkymas ir saugojimas buvo vykdomas, tačiau informacijos perdavimas persikėlė į elektroninę erdvę. Buvo pažeisti stabilūs bei pastovūs organizaciniai ryšiai, kurie užtikrina gerą darbo kontrolę, kokybišką bei efektyvų pareiginių funkcijų vykdymą, palengvina užduočių bei pavedimų vykdymą. Teko darbą organizuoti nekontaktatiniu būdu, panaudojant tam visas įmanomas komunikacijos priemones (tel., el. paštą, nuotolines konsultacijas ir mokymus). Dėl pandemijos buvo nutrauktas darbuotojų maitinimas ligoninės valgykloje, personalui teko maitintis individualiai. Pirmosios COVID-19 pandemijos bangos metu ligoninė buvo vienintelė regione, kuri gydė COVID liga sergančius pacientus. Rimtu iššūkiu tapo tuometinės sveikatos apsaugos ministerijos vadovybės kreipimasis į generalinę prokuratūrą dėl COVID susirgimų ligoninės personalo ir pacientų tarpe, nors realiai tokių atvejų bei protrūkių buvo ir kitose sveikatos priežiūros įstaigose, kurios gydė šio profilio pacientus. Metus laiko buvo vykdomi ligoninės veiklos ikiteisminiai tyrimai, kurių metu pažeidimų nenustatyta, ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti. „Turėdama pakankamą patirtį, antrosios COVID-19 pandemijos bangos metu ligoninė tinkamai valdė epidemiologinę situaciją įstaigoje ir regione, iš mūsų patirties sėmėsi kitos šalies asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kuriose padėtis buvo pakankamai įtempta ir daugeliu atvejų blogesnė, negu buvo mūsų ligoninėje per pirmąją pandemijos bangą, kada informacijos ir patirties akivaizdžiai trūko“, - pabrėžė prof. habil. dr. V. Janušonis. Klaipėdos universitetinei ligoninei, kaip paslaugų dėl COVID-19 ligos (koronaviruso infekcijos) ir visų kitų ligų ir sveikatos sutrikimų teikimą Klaipėdos regione organizuojančiai asmens sveikatos priežiūros įstaigai, sveikatos apsaugos ministras padėkojo už gerai organizuotą paslaugų teikimą COVID.