Krūtų sveikata: viskas, ką svarbiausia žinoti

Krūtų vėžys – dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir pasaulyje. Statistika rodo, jog suserga viena iš vienuolikos moterų. Kas penkta jų – jaunesnė nei 50-ties.

Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojos chirurgės, Lietuvos krūties vėžio asociacijos valdybos pirmininkės dr. Agnės Čižauskaitės, ligos diagnostikos pažanga, kuomet nustatoma ankstyva ligos stadija bei ligos gydymo personalizavimas leidžia ankstyvų ligos stadijų išgyvenamumui pasiekti daugiau nei 95 proc.

„Šiuolaikinės onkologijos tikslas ne tik pagydyti moterį užklupusią ligą, tačiau po gydymo kaip įmanoma greičiau ir su kuo menkiau juntamomis pasekmėmis grąžinti ją į buvusį gyvenimą užtikrinant fizinį, psichologinį ir socialinį komfortą“, – akcentavo gydytoja.

Minint Krūtų sveikatos dieną – spalio 15d., A. Čižausakitė pateikė atsakymus į aktualiausius pacienčių klausimus. Specialistė apžvelgė krūtų vėžio diagnostikos ir gydymo aktualijas.

– Kas didina riziką susirgti krūtų vėžiu?

– Yra išskiriamos trys veiksnių, didinančių tikimybę susirgti krūtų vėžiu, grupės.

Pirmoji grupė – pastovūs veiksniai, kurių negalime pasirinkti, tokie kaip lytis; amžius (dažniausiai serga vyresnės nei 50 metų moterys); ilgas natūralių moteriškų hormonų poveikio laikas (ankstyvos pirmosios menstruacijos ar vėlyvai prasidėjusi menopauzė). Įtaką taip pat daro patogeninių mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti krūties vėžiu, turėjimas, onkologiniai krūties ligų atvejai šeimoje ir jau diagnozuotas krūties vėžys bei gerybinio tipo krūties navikai ar anksčiau taikytas spindulinis gydymas krūtinės ląstos srityje.

Šiuolaikinėje medicinoje nustatoma daugiau nei 50-ties genų mutacijų, susijusių su padidinta rizika sirgti onkologinėmis ligomis. Visų šių mutacijų tyrimas, nustačius indikacijas ir turint šeimos gydytojo siuntimą yra nemokamas.

Kitą grupę veiksnių galime koreguoti. Pavyzdžiui – ilgalaikis moteriškų hormonų poveikis (kai moteris ilgą laiką vartoja kontraceptines tabletes ar pakaitinę hormoninę terapiją); vėlyvai susilaukia pirmojo vaikelio ar lieka negimdžiusi; nežindo krūtimi; yra turėjusi daug nėštumo nutraukimų; be saiko vartoja alkoholį; rūko; turi viršsvorį bei nėra pakankamai fiziškai aktyvi.

Trečioji grupė veiksnių – aplinkos poveikis – aplinkoje esanti jonizuojanti spinduliuotė, pramonėje naudojamos cheminės medžiagos ir kt.

– Kada reiktų sunerimti ir kreiptis pas gydytoją?

– Krūtų vėžio simptomai yra pastebimi apžiūrint ar čiuopiant krūtį. Reikėtų sunerimti, jei pastebėjote krūties formos, kontūro ar dydžio pakitimą, odos spalvos pasikeitimą, odos paburkimą, įdubimą, negyjančią žaizdą, kraujingas ar tamsios spalvos išskyras iš spenelio, spenelio įtraukimą. Taip pat reiktų kreiptis į gydytoją jeigu užčiuopėte guzelį krūtyje ar pažastyje.

Skausmas dažniausiai nėra onkologinės krūtų ligos požymis, tačiau labai retais atvejais, kuomet liga perauga nervines skaidulas, moteris gali jausti skausmingumą ligos vietoje.

Visais šiais atvejais reikėtų kreiptis gydytojo specialisto konsultacijai nepaisant amžiaus. Taipogi reikėtų atkreipti dėmesį į savavališkai atliekamus krūtų vėžio žymens tyrimus, kurių neigiama išvada, jokiu būdu nereiškia onkologinės ligos nebuvimo!

Tikslių gairių, kuomet reikia pradėti tikrinti krūtis, deja, nėra. Lietuvoje atrankinės mamografinės patikros amžius yra nuo 50-ties iki 69-erių metų amžiaus, tuomet moterį tyrimui siunčia jos šeimos gydytojas.

– Kokia yra krūties vėžio diagnostika?

– Ankčiau labai skatinta moterų savityrą, šiandieninėje praktikoje rekomenduojame tik savirūpos tikslu. Mokslo buvo įrodyta, jog pati moteris, kaip ir neįgudęs gydytojas specialistas, geba apčiuopti pakitimus didesnius nei 2 cm, o tai jau mažiausiai antroji ligos stadija. Mūsų tikslas – pirmoji ar dar geriau ikivėžinė būklė, o ją dažnai galima aptikti tik instrumentinio tyrimo metu. Krūtims tirti yra gausus įvairiausių instrumentinių technologijų arsenalas, kurias tiriamajai individualiai parinkus, galima optimaliai tiksliai įvertinti atsiradusius pakitimus.

Pagrindiniai trys instrumentiniai tyrimai, skirti tirti krūtims yra mamografija ar šiuolaikinėje onkologijoje taikoma 3D mamografija (kuomet atliekamos krūties rentgeno nuotraukos), ultragarsinis tyrimas bei magnetinio krūtų rezonanso tomografijos tyrimas. Kokį tyrimą atlikti sprendžia krūtis tiriantis gydytojas įvertinęs krūties dydį, vyraujantį audinį bei įvairius pakitimus, stebimus jau atliktame tyrime. Moterys, kurioms nustatytos patogeninės mutacijos, tiriamos kas 6 mėnesnius kaitaliojant mamografiją su krūtų magnetinio rezonanso tomografijos tyrimu į tarpus tarp jų atliekant ultragarsinį krūtų tyrimą. Taipogi dažniau tiriamos moterys, kurioms nustatyti rizikos veiksniai, dažninant patikrą iki kasmetinės.

Atlikus tyrimus ir aptikus pakitimus reikalingas jų histologinis patvirtinimas – atliekama pakitusio audinio biopsija.

Europos ir JAV mokslininkų rekomendacijos skiriasi, tačiau bendrai sutariama, jog sveikai moteriai, neturinčiai nustatytų rizikos veiksnių, rekomenduojama krūtis pradėti tikrinti 35-erių – 40-ties metų ir nenustačius pakitimų ar nustačius gerybinius pokyčius (pvz. nekomplikuotas cistas), tai daryti kas metus ar dvejus iki gyvenimo pabaigos, kol bendra būklė bus pakankamai gera tyrimui atlikti.

Moterys dažnai klaidingai supranta krūtų patikros prasmę. Manyti, jog tikrinantis periodiškai pavyks išvengti ligos – deja, bet klaidinga. Nuolatinės kartotinos patikros tikslas – nustatyti ligą ankstyvoje stadijoje, kuomet ji gali būti visiškai pagydyta.

– Koks yra šiuolaikinis krūtų vėžio gydymas?

– Jei pacientei patvirtinama krūtų vėžio diagnozė, jos tolimesnis gydymas sprendžiamas daugiaprofiliniame gydytojų aptarime. Konsiliumo komandos nariai – ne tik gydytojai chirurgai, onkologai chemo- ir radioterapeutai, bet ir gydytojai plastikos chirurgai, akušeriai – ginekologai, radiologai, patologai ir branduolinės diagnostikos gydytojai bei genetikai. Jo metu įvertinus ligos išplitimą, histologinį tipą, ligonės amžių bei gretutines ligas, remiantis įrodymais pagrįstomis medicinos gairėmis, parenkamas jai asmeniškai labiausiai tinkamas gydymas.

Krūtų vėžio gydymas paremtas trimis svarbiausiais gydymo metodais, tai – chirurginis, spindulinis bei sisteminis gydymas.

Chirurginis gydymas taiko pažangiausius plastinės chirurgijos ir branduolinės medicinos metodus. Tai leidžia moteriai ne tik išsaugoti, o neretai net ir pagerinti savo kūno įvaizdį, tačiau ir išvengti tokių gyvenimo kokybę bloginančių veiksnių kaip krūties netekimas ar rankos sutinimas.

Krūties atkūrimo galimybė taip pat yra aukšto lygio krūties gydymo centro rodiklis. Lietuvoje moteris gali pasinaudoti visomis pasaulyje siūlomomis krūties atkūrimo galimybėmis – krūties atstatymu savais audiniais, protezais ar mišria atkūrimo metodika.

Krūties atstatymas savais audiniais, skirstomas į dvi grupes – krūties atstatymą audinių lopais ir riebalų persodinimą.

Šiuolaikinės onkologijos tikslas ne tik pagydyti moterį užklupusią ligą, tačiau po gydymo kaip įmanoma greičiau ir su kuo menkiau juntamomis pasekmėmis grąžinti ją į buvusį gyvenimą užtikrinant fizinį, psichologinį ir socialinį komfortą

– Ar moterys įveikusios onkologinę krūtų ligą gali gyventi pilnavertį gyvenimą?

– Norėčiau sakyti, kad taip, tačiau tikriausiai ne visuomet. Jų pilnatvę gali sunkinti keletas faktorių. Tai – vartojami hormoniniai medikamentai ir šalutiniai jų poveikiai, pooperaciniai kūno įvaizdžio pokyčiai – krūtų asimetrija, randai, tūrio defektai ar dar blogiau krūties nebuvimas.

Kita pavojinga būklė su kuria susiduria moterys, kurioms šalinami pažasties limfmazgiai ir taikomas spindulinis gydymas į pažasties duobės sritį, tai – limfedema. Būklė, kuomet sutinsta ranka, ją skauda, veržia, sunku atlikti įprastus kasdieninius veiksmus.

Moterys įveikusios ligą dažnai kaltinamos esą nevertina antro joms suteikto gyvenimo šanso, o sielvartauja dėl niekų, tokių kaip randai krūtyse. Tačiau viskas yra žymiai sudėtingiau, krūtys moteriai – ne tik moteriškumo, seksualumo, motinystės simbolis, tai – kūno dalis, kuri nepelnytai laikoma nereikšminga.

Patarimo, kaip laimingai gyventi po ligos nėra. Pirmiausia, jei įmanoma, reikia stengtis pašalinti kokybę bloginančias priežastis, tuomet sveikai maitintis, daugiau fiziškai judėti, nuolat lankytis pas prižiūrintį gydytoją onkologą bei nevartoti neaiškios kilmės preparatų nepasitarus su gydytoju.

Taip pat Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja chirurgė, Lietuvos krūtų vėžio asociacijos valdybos pirmininkė išskyrė 10 DAŽNIAUSIŲ KRŪTIES VĖŽIO MITŲ