„Gimdos kaklelio vėžio prevencija stovi ant 2 banginių. Pirmas – patikros programa, o antras – vakcinacija“, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės filialo „Klaipėdos ligoninė“ Ginekologijos skyriaus vedėjas Raimondas Šiaulys.
Onkologinė liga kasmet Lietuvoje nusineša maždaug 200 moterų gyvybes. Tačiau R.Šiaulys pastebi teigiamus poslinkius. Jo nuomone, tik laiko klausimas, kada moterys įpras tikrintis dėl vėžio ir užaugs naujos lietuvių, dar vaikystėje paskiepytų nuo gimdos kaklelio vėžį sukeliančio žmogaus papilomos viruso (ŽPV), kartos.
Pasak gydytojo, tuomet gimdos kaklelio vėžio atvejų būtų galima apskritai išvengti. Lietuvos medikai žvalgosi į šiaurinį Baltijos jūros krantą, kur gimdos kaklelio vėžys jau priskiriamas prie retų onkologinių ligų.
„Apskaičiuota, kad vakcinacija efektą duoda tada, kai paskiepijama ne mažiau 80 proc. populiacijos. Manau, mums tereikia laiko, kad šita atžyma būtų pasiekta. Auga nauja karta, kuri skiepijasi ir žino apie patikros programą.
Labai tikiuosi, už 15–20 metų ateis laikas, kada mes kalbėsime tik apie pavienius invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejus. Dabar taip yra Skandinavijos šalyse, ypač sektinas pavyzdis – Suomija“, – lrytas.lt pasakojo R.Šiaulys.
– Kas bendro tarp gimdos kaklelio vėžio ir ŽPV?
– Mes žinome, kad apie 15 proc. visų onkologinių susirgimų yra sąlygoti vienos ar kitos virusinės infekcijos. Pavyzdžiui, hepatito B virusas sukelia kepenų navikus.
Į šią kategoriją patenka ir ŽPV – įrodytas jo ryšys su gimdos kaklelio vėžiu ir ne tik. Aukštos rizikos ŽPV nešiotojas gali sirgti gerklų vėžiu, taip pat lytinių organų onkologinėmis ligomis.
Tas yra įrodyta ir apdovanota Nobelio premija. Pagal statistiką, 98–99 proc. moterų, kurioms yra diagnozuotas invazinis gimdos kaklelio vėžys, nustatomas ir aukštos rizikos ŽPV.
– Kodėl jaunesnės moterys (25 iki 34 m.) pagal prevencinę programą turi tikrintis dažniau (kas 3, o ne kas 5 metus) nei 35–59 m. amžiaus moterys?
– Prevencinė programa yra skirta tam, kad susirgimą „pagautume“ pačioje pradžioje arba net ikivėžinėje stadijoje. Tada pakitimus galime likviduoti ir apsaugoti pacientą nuo susirgimo invaziniu vėžiu.
Vakcinacija yra skirta tam, kad onkologinei ligai būtų užbėgta už akių. Kadangi įrodytas tiesioginis ryšys su ŽPV, tai ir naudojama vakcina nuo šios infekcijos su tikslu, kad moteris neužsikrėstų ir neturėtų rizikos susirgti invaziniu vėžiu.
Taip, patikros programoje dalyvauja 25–59 m. (imtinai) amžiaus moterys. 25–34 m. amžiaus moterims kas 3 metus atliekamas vadinamasis PAP tepinėlio tyrimas. Tačiau jos nėra tiriamos dėl ŽPV. Kodėl?
Nes šitoje amžiaus grupėje apie 80 proc. moterų turi ŽPV. Taigi, yra didžiulė tikimybė, kad moteris yra užsikrėtusi. Antras momentas yra tas, kad jaunos moterys dėl savo organizmo savybių viruso atsikrato per kelis metus.
Po 35 m. viskas yra šiek tiek kitaip, patikra vykdoma kas 5 metus. Imamas tepinėlis ir pirmiausia nustatinėjama, ar yra aukštos rizikos ŽPV. Jeigu jis yra nustatomas, iš to paties tepinėlio žiūrima, ar yra kažkokie gimdos kaklelio pažeidimai.
Jei randami pakitimai, moterį konsultuoja gydytojas specialistas: atliekama apžiūra ir specifiniai tyrimai. Taip pat priimamas sprendimas, ar reikalinga biopsija.
– Gimdos kaklelio vėžys diagnozuojamas jaunoms moterims. Kas tai lemia?
– Tai susiveda į ŽPV. 25–40 m. moterys yra seksualiai aktyvios, didžioji dalis savyje turi vienokį ar kitokį ŽPV. Atitinkama ir gimdos kaklelio vėžio rizika.
Prie onkologinės ligos diagnostikos jauname amžiuje prisideda ir prevencinė programa. Vėžį siekiame diagnozuoti kiek įmanoma anksčiau, kad ligą likviduoti galėtume be rimtesnių pasekmių sveikatai.
Įrodyta, kad ikivėžinis susirgimas arba ankstyvos stadijos gimdos kaklelio invazinis vėžys išgydomas beveik 100 proc.
Jeigu šita liga yra nustatoma vėliau, vėžys užleistas, į blogą keičiasi išgyvenamumas ir gyvenimo kokybė. Gimdos kaklelio vėžį diagnozavus IV stadijoje 5 metus išgyvena tik 15–20 proc. moterų.
Deja, Lietuvoje apie 50 proc. gimdos kaklelio vėžio atvejų yra nustatoma vėlesnėse stadijose.
– Nesuveikia ankstyvosios patikros programa?
– Priežastys yra kompleksinės. Nemaža dalis moterų apskritai nežino apie patikros programą. Bet tik laiko klausimas, kada šita problema išsispręs. Jaunesnės moterys geriau informuotos apie programą, o didžiausios „juodos dėmės“ yra vyresnio amžiaus grupėje.
Lietuvoje patikra vykdoma jau 20 metų, bet dalis moterų niekada nedalyvavo programoje ir pas gydytoją ateina tada, kai šaukštai jau būna po pietų.
Į gimdos kaklelio vėžio prevenciją įeina ir vakcinacija. 11 metų mergaitės nuo ŽPV masiškai skiepyti pradėtos ne taip jau seniai. Nuo praėjusių metų įtraukti ir 11 metų berniukai.
Apskaičiuota, kad vakcinacija efektą duoda tada, kai paskiepijama ne mažiau 80 proc. populiacijos. Manau, mums tereikia laiko, kad šita atžyma būtų pasiekta. Auga nauja karta, kuri skiepijasi ir žino apie patikros programą.
Labai tikiuosi, už 15–20 metų ateis laikas, kada mes kalbėsime tik apie pavienius invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejus. Dabar taip yra Skandinavijos šalyse, Suomijoje. Gydytojai ten akis išpūtę žiūri į invazinio gimdos kaklelio vėžio atvejus, jau ir mokančių operuoti nebelieka, nes sergančių beveik nėra.
– Nuo gimdos kaklelio vėžio apsaugančia vakcina skiepijamos mergaitės nuo 11 metų. O suaugusi moteris gali pasiskiepyti?
– Taip, gali, bet tada kyla klausimas, ar yra naudos? Idealus variantas yra pasiskiepyti iki pirmųjų lytinių santykių, nes ŽPV daugiausia perduodamas lytiniu keliu.
Jeigu moteris paauglystėje nepasiskiepijo ir yra toje amžiaus grupėje, kur ŽPV turi 80 proc., tai nereiškia, kad ji negali skiepytis. Bet vakcina nuo ŽPV negydo, tik padeda neužsikrėsti.
– Paskaičiuota, kad per savo gyvenimą krūties vėžio diagnozę išgirs 1 iš 13 moterų. O kiek dažnas gimdos kaklelio vėžys?
– Gimdos kaklelio vėžys tarp moterų yra ketvirta pagal dažnumą onkologinė liga. Europos Sąjungoje kasmet diagnozuojama 30 tūkst. gimdos kaklelio vėžio atvejų. Lietuvoje kiekvienais metais užregistruojama apie 500 naujų atvejų. Tai yra daug.
Kaip minėjau, pusė jų būna pažengusiose stadijose, kai kalba ne apie chirurginį, bet apie kompleksinį – spindulinį ar chemospindulinį – gydymą.
– Moterys nuo 60 metų į patikros programą nepatenka. Ar tai reiškia, kad jos gimdos kaklelio vėžiu susirgti negali?
– Patikros programos yra konstruojamos pagal įvairius matematinius modelius ir tikimybes. Jeigu iki 60 metų moteris nebuvo „pagauta“ su gimdos kaklelio vėžiu, tai vėliau gali būti tik pavieniai ligos atvejai.
Jeigu yra noras ir toliau tikrintis, tada tą reikia daryti už savo lėšas.
– Su kokiais simptomais moterys kreipiasi į gydytojus, kai gimdos kaklelio vėžys jau būna pažengęs?
– Bėda ta, kad pirminėse stadijose vėžys neturi jokių simptomų. Labai seniai, kai dar buvau medicinos studentas, buvo sakoma, kad gimdos kaklelio vėžys yra vizualus – patyręs apžiūrintis gydytojas gali jį pamatyti. Bet taip yra toli gražu ne visada.
Todėl daromos patikros, atrenkamas kontingentas, kuriam reikia detalesnio ištyrimo, kolposkopijos, biopsijos ir panašiai. Kai jau yra simptomai, prasideda visai kiti reikalai.
Pirmasis ir pagrindinis požymis – nenormalus kraujavimas iš makšties, ne mėnesinių metu, ypatingai kontaktiniai kraujavimai, t.y. po lytinių santykių. To priežasčių gali būti aibė, nebūtinai gimdos kaklelio vėžys, bet onkologinė liga yra vienas iš galimų paaiškinimų.
Tokiu atveju reikėtų nedelsiant kreiptis į gydytoją specialistą.
Kiti simptomai: skausmai, tempimas, kojų tinimas. Tai yra jau pažengusio vėžio požymiai, simptomai, kurie atsiranda dėl gretimų kūno struktūrų ir organų pažeidimo.
Noriu pasakyti, kad gydomas yra bet koks vėžys, net IV stadijos onkologinė liga nėra mirtis.
– Kokie dar veiksniai didina tikimybę susirgti gimdos kaklelio vėžiu?
– Svarbu – organizmo būklė. Jeigu žmogaus ląstelinis imunitetas yra tvarkoje, dauguma atvejų organizmas ŽPV atsikratys per tam tikrą laiko tarpą. Bet yra papildomi faktoriai, pavyzdžiui, rūkymas, hormonų sutrikimai, kitos gretutinės ligos turi tiesioginę įtaką ląsteliniam imunitetui.
Dėl to susidaro palankios sąlygos virusui atakuoti sveiką ląstelę, joje įsikurti ir sukelti mutaciją.
Gelbsti tai, kad aukštos rizikos ŽPV sukeltos ligos yra latentinės. Kitaip tariant, nėra taip, kad aš pasigavau virusą ir kitą dieną susirgsiu invaziniu vėžiu. Dėl to patikros programoje yra tie laiko tarpai. Jeigu atsiras kažkokie pakitimai, per 3 metus jie nebus tokie, kokių nebūtų galima likviduoti.
Eimantas Šaulitis, lrytas.lt
