Klaipėdos universiteto ligoninės širdies chirurgai dr. Saulius Raugelė ir Gediminas Kitra savo profesines žinias gilino Europos širdies ir krūtinės ląstos chirurgų draugijos metiniame suvažiavime Vienoje.
Medikai, kartu su ekspertais iš įvairių pasaulio šalių, savaitę tobulinosi ir dalinosi patirtimi bei žiniomis. Pasak S. Raugelės, suvažiavime jie susipažino su kolegų patirtimi atliekant aortos koronarinių jungčių operacijas. Taip pat su gairėmis, kuriomis vadovaujamasi aortos operacijose bei kitomis naujienomis.
Suvažiavime pristatyti naujausi mokslinių tyrimų rezultatai, moderniausios technologijos ir jų taikymas ligų diagnostikai bei gydymui.
„Teorinės žinios, moksliniai tyrimai, jų rezultatai gydytojo praktikoje yra labai svarbūs ir integralūs. Šiuolaikinėje širdies chirurgijoje rekomenduojama galvoti ne apie esamą ar būsimą operacijos rezultatą, bet apie galimai laukiantį kitą intervencinį gydymą – tam svarbu sudaryti tinkamas ir patogias sąlygas“, – pasakojo širdies chirurgas, KUL filialo „Klaipėdos ligoninė“ l.e.p. direktorius S. Raugelė.
Renginyje jis turėjo unikalią galimybę susitikti ir padiskutuoti su širdies chirurgu Bo Yang iš Jungtinių Amerikos Valstijų, kurio atrastą aortos vožtuvo žiedo didinimo operaciją S.Raugelė jau pusmetį taiko Klaipėdos universiteto ligoninės pacientams. Ši metodika leidžia implantuoti iki trijų-keturių kartų didesnį vožtuvą.
„Ėmiausi šių operacijų kuomet apie jas pasirodė pirmieji B. Yang moksliniai straipsniai. Susitikimo metu išradėjui galėjau užduoti aktualius techninius klausimus, gauti jo teorinį pagrindimą bei vertingas rekomendacijas. Kolega ekspertas padrąsino, kad einu teisingu keliu ir pasidalijo patarimais, įžvalgomis, kaip dar efektyviau išnaudoti šį metodą gydant pacientus. Aortos vožtuvo žiedo didinimas lemia, kad vožtuvas funkcionuotų ilgiau, pacientas jaustųsi geriau. Metodas yra orientuotas į perspektyvą, jei ateityje pacientui prireiktų perkateterinio vožtuvo keitimo“, – patirtimi dalijosi S. Raugelė.
Renginio dalyviai taip pat susipažino su dirbtinio intelekto virtualios aplinkos taikymu pacientui.
„Užsidėjus specialius akinius galima tiesiog paiimti virtualų paciento radiologinį tyrimą, jį uždėti ant kūno bei matyti visas reikalingas anatomines išsidėstymo žymes. Tai leidžia teisingai atlikti tam tikras procedūras, išvengiant nereikalingų komplikacijų. Šiandien vertinga žinoti, kad tokios technologijos yra, o anksčiau ar vėliau jos ateis ir į kasdieninę gydytojo praktiką“, – sakė S. Raugelė.
Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnyba
