Profilaktinė mamograma – be eilių

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) veikia ankstyvosios krūtų piktybinių navikų diagnostikos programa.

„Kviečiame moteris pasitikrinti krūtis atliekant profilaktinę mamogramą pagal atrankinę programą. Tyrimui šiuo metu galima registruotis be jokių eilių. Radus įtartinus pakitimus moteris bus pakviesta detalesniam ištyrimui, nes įstaigoje atliekame visus radiologinius krūtų tyrimus: diagnostines mamogramas, tomosintezę, ultragarsinius tyrimus, magnetinio rezonanso tyrimą bei intervencijas. Patvirtinus krūties vėžio diagnozę – daugiaprofilinė gydytojų komanda lydės nuo diagnozės pradžios iki išgijimo“, - sako mamogramas atliekanti gydytoja radiologė Eglė Gvazdaitė.

Medikės teigimu, periodiškai atliekama profilaktinė mamograma yra svarbiausias tyrimas ankstyvoje krūties vėžio diagnostikoje, kuri lemia sėkmingesnį gydymą ir geresnę ligos prognozę.

Profilaktinė mamograma atliekama sveikoms moterims, kurios nejaučia jokių ligos simptomų, siekiant krūties vėžį diagnozuoti anksčiau nei moteris gali pajusti pirmuosius ligos požymius. Pasak E. Gvazdaitės tyrimais nustatyta, jog profilaktinės patikros dėka mirtingumas nuo krūties vėžio sumažėja iki 40 procentų.

„Siekiame aptikti pirmąją ar net ikivėžinę ligos stadiją, nes jei liga diagnozuojama ankstyvoje stadijoje, net iki 95 procentų krūties vėžio atvejų galima išgydyti. Mamografijos tyrimas nėra neskausmingas, ko nepagrįstai dažnai bijo moterys. Šį tyrimą KUL atliekame pažangios kartos skaitmeniniu mamografu, kuris esant reikalui turi ir tomosintezės funkciją. Tomosintezės tyrimas naudingas vertinant pakitimus tankioje krūtyje, o kartais leidžia išvengti kitų tyrimų”, – sakė specialistė.

Kam skirta ir kaip atliekama?

Lietuvoje krūties vėžio prevencinė programa skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai), kurioms kartą per dvejus metus turi būti atliekamas mamografinis tyrimas. Už programoje numatytas paslaugas privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) apdraustosioms mokėti nereikia.

Tyrimo metu krūtis dedama ant specialaus rentgeno aparato stalelio, 5-10 sekundėms prispaudžiama plastikine plokštele ir peršviečiama rentgeno spinduliais. Atliekamos kiekvienos krūties dviejų skirtingų projekcijų mamogramos.

Pagal prevencinę krūties vėžio programą registruotis mamogramai Klaipėdos universiteto ligoninėje galima per ipr.kul.lt sistemą arba telefonu (846) 410000. Reikalingas šeimos gydytojo siuntimas.

Prevencinės programos metu įtarus piktybinį naviką, KUL medikai moteriai suteiks kompleksišką pagalbą. Paslaugos bus organizuojamos taikant „Žaliojo koridoriaus“ modelį. Pacientą atvejo vadybininkas pakvies detalesniam ištyrimui bei tarpininkaus siekiant laiku gauti reikalingų gydytojų specialistų konsultacijas.

Klaipėdos universiteto ligoninėje taip pat atliekamos diagnostinės mamogramos moterims, kurios jaučia klinikinius simptomus, bet nepatenka į 50-69 metų amžiaus grupę. Joms registruotis galima per ipr.kul.lt sistemą arba telefonu (846) 410000. Būtinas šeimos gydytojo siuntimas.

E. Gvazdaitė atkreipia dėmesį, kad krūties vėžys yra dažniausia moterų onkologinė liga: Lietuvoje kasmet juo suserga apie 1600 moterų, o apie ket­vir­ta­da­liui iš jų nu­sta­to­ma išplitusi ligos stadija.

Pasak specialistės, ankstyvosios diagnostikos programos dėl krūties piktybinio naviko tikslas pastebėti pakitimus krūties audinyje anksčiau nei moteris gali pajausti pirmuosius ligos simptomus. Neatliekant reguliarios krūtų patikros, krūties vėžys gali išlikti nejaučiamas, nesukeliantis jokių simptomų iki pažengusios stadijos, kuomet gydymo efektyvumas būna mažesnis, o išgyvenamumo prognozės prastesnės.

Ankstyva krūties vėžio diagnostika sąlygoja sėkmingesnį gydymą ir geresnę prognozę: jei krūtyje aptinkami ikivėžiniai pakitimai ar I –II stadijos krūties onkologinė liga – pasveikimo rodikliai viršija 90 proc.

 KUL Komunikacijos tarnyba