Gydytojai patologai – pacientams nematomos medicinos srities atstovai, užimantys svarbų vaidmenį diagnozuojant ir gydant krūtų vėžį. Šie specialistai užtikrina tikslią diagnozę, padeda parinkti tinkamiausią gydymo būdą ir stebėti gydymo efektyvumą.
Pasak Klaipėdos universiteto ligoninės Patologijos centro vadovo Gedimino Smailio, ptologai atlieka išsamią audinių (biopsijos ir operacinės medžiagos) analizę mikroskopu, kad patvirtintų ar paneigtų vėžio diagnozę atlieka sudėtingus dažymus. Gydytojai identifikuoja vėžio tipą, kuris labai svarbus gydymo parinkimui, kadangi skirtingi vėžio tipai reikalauja skirtingų gydymo opcijų.
„Esame ta grandis, kuri patvirtina ligą. Dažnai jokia chirurginė operacija negalima be histologinio tyrimo atsakymo, kuomet piktybinė liga patvirtinama. Krūtų vėžys turi savo veidą, kurį mes atpažįstame panaudodami mikroskopą. Tų veidų yra keli šimtai rūšių. Vienos jos dažnos, kitos retesnės. Vieni pažeidimai yra gėrybiniai, kiti piktybiniai. KUL yra stiprus onkologijos centras, kuriame skirtingų sričių specialistai sujungia jėgas ir bendradarbiauja tam, kad pasiektų geriausius sprendimus gydant krūtų vėžiu sergančioms moterims", - sako G. Smailys.
Patologai nustato naviko dydį, diferenciaciją (vėžio ląstelių brandumo laipsnį), pašalinto naviko radikalumą, atsako į klausimą, ar taikytas gydymas medikamentais buvo efektyvus. Jie taip pat tikrina ar navike esama hormonams jautrių receptorių (estrogenų ir progesteronų), ar ekpsresuojama tam tikra HER2 raiška. Šie duomenys padeda onkologams individualiai parinkti tinkamiausią gydymo strategiją, pvz., ar tinkama hormonų terapija, ar reikia taikyti imunoterapiją ar kitus vaistus. Specialistai įvertina naviko išplitimą ir nustato jo stadiją, kas labai svarbu gydymo planavimui ir prognozei. Stadija nurodo, ar navikas yra lokalizuotas krūtyje, išplitęs į limfmazgius ar kitus organus.
Patologai taip pat atlieka audinių mėginių analizę po gydymo, kad įvertintų, kaip vėžinės ląstelės reagavo į taikytą terapiją. Tai padeda onkologams koreguoti gydymo planą ir pritaikyti jį pagal paciento būklę.
