Pasaulinė insulto diena: neignoruokite signalų – laikas gali kainuoti gyvybę

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, insultas yra trečia pagrindinė negalios ir antra mirties priežastis pasaulyje. Nepaisant šios statistikos, Lietuvoje net 2 iš 3 ligos ištiktų žmonių į medikus kreipiasi per vėlai. Spalio 29 d. minimos pasaulinės insulto dienos tikslas – priminti, kokie yra insulto požymiai, kad prireikus, kuo daugiau žmonių gautų svarbią pagalbą laiku.

„Insulto požymiai dažniausiai atsiranda staiga ir nesukelia skausmo, todėl daugelis žmonių jų iškart neatpažįsta ir galvoja, kad tai praeis. Tačiau ištikus insultui, delsti negalima nė minutės: kuo greičiau žmogus gaus profesionalią medicininę pagalbą, tuo mažesni bus šios ligos padariniai”, – sako Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas neurologas dr. Saulius Taroza.

Retai atpažįstami ženklai

Vienas iš pagrindinių insulto požymių yra veido perkreipimas. Žmogui atsiranda seilėtekis, priėjus prie veidrodžio ir pabandžius nusišypsoti, galima iškart pastebėti nusvirusį lūpų kampą. Ne mažiau dažnas ir vienos, dešinės ar kairės, pusės rankos nusilpimas. Žmogui sunku sugniaužti kumštį ar palaikyti pakeltą ranką.

Apie insultą gali pranešti ir kalbos sutrikimas, kai žmogus nebegali aiškiai ištarti žodžių ar suprasti aplinkinių. Kartais prasidėjusią ligą padeda atpažinti ir staiga atsiradę pusiausvyros ar regos sutrikimai. Dr. S. Taroza pažymi, kad pastebėjus bent vieną iš šių požymių, būtina kuo skubiau skambinti 112 ir iškviesti greitąją pagalbą. Nuo to priklauso tolimesnė žmogaus gyvenimo kokybė.

„Kai insultas neatpažįstamas, aplinkiniai žmogui dažnai siūlo pagulėti ir išgerti vandens, tačiau čia kiekviena minutė yra aukso vertės ir kuo ilgiau bus delsiama, tuo daugiau laiko, būtino siekiant išvengti neatitaisomų pasekmių sveikatai, bus prarasta. Tik pristačius pacientą per pirmas valandas, galima taikyti modernias ir specializuotas gydymo priemones”, – sako gydytojas neurologas.

Visa informacija – vienoje vietoje

Siekiant šviesti visuomenę apie insultą, kartu su Lietuvos insulto asociacija (LIA) buvo sukurta iniciatyva „Insultui STOP”. Vienas pagrindinių jos įrankių – testas „Ar gali atpažinti insultą?” leidžia pasitikrinti, ar žmogus geba atpažinti insulto požymius ir žino, ką reikia daryti.

„Nors internete apstu informacijos, kaip atpažinti ir padėti insulto ištiktam žmogui, statistika aiškiai rodo, kad mums, kaip visuomenei, tai dar sunkiai sekasi. Dėl šios priežasties ir gimė iniciatyva „Insultui STOP” – nuosekliai edukuoti visuomenę apie ligą, kad kartu išsaugotume daugiau gyvybių”, – teigia vienas iš projekto autorių, KUL medikas dr. S. Taroza.

Svetainėje https://www.insultuistop.lt/ taip pat pateikiama insulto rizikos skaičiuoklė, kuri įvertina žmogaus riziką patirti insultą per artimiausius dešimt metų. Ji parengta remiantis Europos kardiologų asociacijos sukurtais modeliais, o rezultatas skaičiuojamas naudojant labai aukštos rizikos regionų lentelę, kuriai priskiriama Lietuva”.

Be testo ir rizikos skaičiuoklės www.insultuistop.lt žmonės gali daugiau sužinoti ir apie ligos padarinius: kaip pasikeičia kasdienybė, gebėjimas dirbti patyrus insultą. Iniciatyvos autoriai kartu su LIA kviečia naudotis svetaine kaip patogiu įrankiu vienoje vietoje rasti visą svarbiausią informaciją apie ligą.

Insultas kasmet jaunėja

Absoliutus insulto ištiktų žmonių skaičius, įskaitant mirusius ar neįgaliuosius, per pastaruosius 30 metų beveik padvigubėjo. Susirūpinimą kelia ir tai, kad močiučių ir senelių liga laikytas insultas kasmet pakerta vis jaunesnius. Tam didelės įtakos turi rūkymas, nevisavertė mityba ir mažas fizinis aktyvumas.

Reikšmingos įtakos insultui atsirasti gali turėti ir stresas, pervargimas ar nemiga, nes tai silpnina organizmą ir sudaro palankias sąlygas smegenų kraujotakos sutrikimams.

„Jei anksčiau pagrindiniais insulto rizikos veiksniais laikytas arterinis kraujo spaudimas bei   „blogojo” cholesterolio lygis kraujyje, tai šiandien didelės įtakos ligai turi mūsų gyvenimo būdas ir nutukimas. Rekomenduoju kuo anksčiau pasirūpinti prevencinėmis priemonėmis,  tokiomis kaip subalansuotas maistas, „Viduržemio jūros dieta”, kasdienis fizinis aktyvumas, kad vėliau netektų susidurti su skaudžiomis pasekmėmis”, – sako gydytojas neurologas ir priduria, kad 90 proc. insultų galima išvengti pakeitus gyvenimo būdą ir laiku atpažinus simptomus.