Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) stiprina partnerystės, siekiant užtikrinti visapusišką pagalbą vaikams, turintiems klausos sutrikimų, ir jų šeimoms. Ligoninė diskusijai pakvietė Lietuvos šeimų, auginančių vaikus su klausos negalia, bendrijų atstovus ir jiems pristatė planuojamą paslaugų plėtrą.
Susitikime dalyvavo Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė Rima Sitavičienė, Klausos negalios šeimų bendrijos „Aidas“ vadovė Kristina Rimkienė, tėvų su negalinčiais girdėti vaikais bendrijos Tauragėje „Prasmė“ vadovė Silvija Žukauskienė, KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis, direktorius medicinai dr. Antanas Gulbinas, Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos vadovas Valdas Bernotas, gydytojas otorinolaringologas Dainius Guzevičius ir Neonatologijos centro vadovė Rūta Šuipienė.
Diskusijų metu buvo kalbama apie tai, kaip sustiprinti pagalbą vaikams – nuo naujagimystės iki 18 metų, užtikrinti laiku atliekamą diagnostiką, kokybiškas audiologines paslaugas bei reikiamą specialistų palaikymą.
Pasak V. Bernoto, KUL žengia reikšmingą žingsnį ir tampa dar vienu centru, kuriame šeimos gali jaustis užtikrintai ir gauti visą reikiamą pagalbą vos tik iškils pirmieji įtarimai dėl vaiko klausos sutrikimų.
„Susiformavus KUL Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriaus profesionaliai komandai, įsigijus reikalingą įrangą, artimiausiu metu plėsime paslaugas mažiesiems, turintiems klausos sutrikimų – nuo diagnostikos iki kompleksinio gydymo ir reabilitacijos. Tai svarbus pokytis, nes iki šiol Klaipėdoje nei viena gydymo įstaiga neteikė visapusiškų klausos sutrikimų gydymo paslaugų mažiesiems pacientams. Bendradarbiaujant su šeimomis sieksime plėtoti ankstyvosios pagalbos sistemą, užtikrinti kokybišką audiologinę diagnostiką bei stiprinti šeimų švietimą“, – kalbėjo V. Bernotas.
KUL Neonatologijos centro vadovė R. Šuipienė priminė, kad naujagimių klausos tikrinimas yra esminis pirmasis žingsnis.
„Klaipėdos universiteto ligoninėje atliekami ankstyvi naujagimių klausos patikrinimai – jau pirmomis gyvenimo dienomis specialia įranga vertinamas kiekvieno kūdikio klausos atsakas. Jei pirmojo tyrimo metu kyla įtarimų dėl galimo klausos sutrikimo, atliekamas pakartotinis patikrinimas. Jeigu ir po jo nustatomi klausos pokyčiai, vaikas nedelsiant perduodamas LOR gydytojams detalesnei diagnostikai ir tolesniam gydymo planavimui. Tokia ankstyva diagnostika leidžia kuo greičiau imtis reikiamų veiksmų, kurie yra kritiškai svarbūs vaiko kalbos ir socialinių įgūdžių vystymuisi“, – sakė specialistė.
Bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė R.Sitavičienė akcentavo, kad ankstyvoji pagalba yra gyvybiškai svarbi klausos negalią turintiems vaikams.
„Džiaugiamės, kad Klaipėdos universiteto ligoninėje prasidėjo tikras proveržis – čia bus visos galimybės ankstyvai diagnostikai, gydymui ir reabilitacijai. Tai reiškia, kad šeimos gaus daugiau atsakymų, aiškumo ir palaikymo. Mūsų visų bendras tikslas – kad nei vienas vaikas neliktų be reikiamos pagalbos. Klausos sutrikimai yra nematoma negalia. Jei laiku nepradedi reabilitacijos ir lavinimo, vaikas gali susidurti su kalbos vystymosi problemomis, socialiniais sunkumais, emociniais iššūkiais. Net ir turint klausos aparatą ar kochlearinį implantą, būtina intensyvi reabilitacija, speciali ugdymo aplinka bei specialistų pagalba. Džiaugiamės, kad KUL tiesia bendradarbiavimo tiltus. Kartu mes galime daugiau“ – pabrėžė bendrijos „PAGAVA“ pirmininkė.
KUL generalinis direktorius Audrius Šimaitis dėkojo viešnioms už bendradarbiavimą ir idėjas. KUL ir Lietuvos šeimų, auginančių vaikus su klausos negalia, bendrijų atstovai sutarė dar labiau stiprinti bendradarbiavimą.
KUL Komunikacijos tarnyba
