KUL stiprina bendradarbiavimą su šeimos gydytojais

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) stiprina partnerystę ir bendradarbiavimą su šeimos gydytojais. Šiandien KUL diagnozuojantys ir gydantys onkologines ligas specialistai dialogui bei diskusijai šeimos gydytojus, slaugytojus ir kitus specialistus, dalyvaujančius gydant vėžį, subūrė praktinėje konferencijoje „Nuo įtarimo iki pasveikimo: komandinio darbo svarba onkologinio paciento sveikatos priežiūroje“.

„Padėkite mums Jums padėti greičiau“, – tokiu šūkiu į sveikatos priežiūros specialistus kreipėsi KUL medikai.

„Komandinis darbas šiuolaikinėje medicinoje yra būtinas. Tai ypač svarbu gydant onkologinius pacientus. Jų kelias prasideda nuo vizito pas šeimos gydytojus ir tęsiasi KUL. Būtina vystyti ir plėtoti tarpusavio bendradarbiavimą, kad kartu kuo sklandžiau ir efektyviau užtikrintume pacientų gydymą. KUL vystoma stipri onkologinė pagalba. Čia sėkmingai veikia „Žaliojo koridoriaus“ sistema, dirba darni komanda. Kartu su jumis siekiame plėtoti diskusijas tam, kad onkologiniams pacientams suteiktume aukščiausio lygio paslaugas“, – konferencijoje kalbėjo KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis.

KUL  direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas antrino, kad siekiant gerinti teikiamas paslaugas, labai svarbus visų grandžių medikų susitelkimas ir komandinis darbas.  Pasak jo, onkologinių pacientų gydymas vis sudėtingėja. Būtina žengti personalizuotos medicinos link.

„KUL telkia aukščiausio lygio kompetencijų specialistus, kurie pasiruošę žinių mainams. Gydymo įstaiga taip pat tampa akademiniu centru, o onkologinių pacientų gydyme labai svarbi mokslu grįsta praktika“, – sakė vadovas.

Pasak KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydo  Česo, KUL labai svarbus glaudus kontaktas su šeimos gydytojais.

„Jūs esate tie specialistai, kurie pirmieji kontaktuoja su ligoniais ir gilinasi į jų sveikatos būklę. Mes, tretinio lygio specialistų komanda, galime reikšmingai prisidėti ir padėti. Mūsų bendradarbiavimo ir ryšių esmė – pacientų gerovė. Sklandus bendradarbiavimas reikšmingai prisidės prie dar geresnės pagalbos onkologiniams pacientams“, – kalbėjo A. Česas.

Pasak KUL Radioterapijos centro vadovės dr. Aistos Plieskienės, svarbiausias dėmesys šioje konferencijoje skiriamas šeimos gydytojo vaidmeniui įtariant onkologinius susigimus ir prižiūrint onkologinius ligonius. Konferencijoje specialistai gilinosi į Žaliųjų koridorių veiklą ir plėtrą, atvejo vadybos įgyvendinimo iššūkius, apžvelgė  atrankines onkologinių ligų patikros programas, kompleksines diagnostikos ir gydymo paslaugas, ilgalaikę onkologinių pacientų stebėseną ir kitas aktualias temas.  Konferencijoje – gyvai ir nuotoliu – dalyvavo 400 specialistų.

„KUL keičiasi. Atveriame naujas galimybes, naujus veiklos modelius. Siekiame stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą su šeimos gydytojais, kuris padėtų greičiau, efektyviau ir dar kompleksiškiau suteiki pagalbą žmonėms, susirgusiems vėžiu. Norime trumpinti kelius ir artėti prie šeimos gydytojų. Dirbame tam, kad mažintume onkologinių susirgimų naštą visuomenei ir medikų bendruomenei. KUL komanda siekia pagerinti onkologinių ligonių diagnostikos ir gydymo paslaugų prieinamumą bei kokybę,  užtikrinti sklandų bendradarbiavimą tarp šeimos gydytojų ir gydytojų specialistų ir padidinti atrankinių onkologinių ligų patikros programų lankomumą“, – kalbėjo specialistė.

Konferencijoje pranešimus skaitė gausus būrys KUL medikų:

Klausimyno šeimos gydytojams rezultatų analizė (Aista Plieskienė, gydytoja onkologė radioterapeutė).

Naujų onkologinių pacientų srautų valdymas žaliajame koridoriuje (Samanta Šamjerienė, onkologijos atvejo vadybininkė).

“Žaliojo koridoriaus” koncepcija hematologijoje (Ligita Kasnauskienė, gydytoja hematologė).

Nuo įtarimo iki pasveikimo: šeimos gydytojo vaidmuo onkologinio paciento priežiūrojeLolita Rapolienė, šeimos gydytoja, KU).

Krūtų vėžio rizikos veiksniai (Agnė Čižauskaitė, gyd. krūtų onkochirurgė).

Atrankinės mamografinės patikros dėl krūties vėžio programa: kas, kaip, kada? (Eglė Gvazdaitė, gydytoja radiologė).

Ankstyva prostatos vėžio diagnostika ir paciento stebėsena vėlesnėse stadijose. Patarimai šeimos gydytojui (Marius Jasėnas, gydytojas urologas).

Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programa (Oleg Aliošin, gydytojas chirurgas endoskopuotojas).

Gimdos kaklelio vėžio prevencijos programa (Viktorija Ežerskienė, akušerė ginekologė)

Hematologija ir šeimos gydytojas. Paciento kelio pradžia (Ligita Kasnauskienė, gydytoja hematologė).

Šeimos anamnezė. Kada reikalinga gydytojo genetiko konsultacija? (Jūratė Gruodė, gydytoja genetikė).

Ką svarbu žinoti apie šalutinius reiškinius vėžio gydyme (Augustas Česnavičius, gydytojas onkologas chemoterapeutas).

Sisteminės terapijos naujovės: ką turėtų žinoti šeimos gydytojas? (Alvydas Česas, gydytojas onkologas chemoterapeutas).

Ilgalaikis onkologinių ligonių stebėjimas (Aušra Bankauskaitė Arnašienė, gyd. onkologė chemoterapeutė).

Šiuolaikinės radioterapijos metodai (Aista Plieskienė, gydytoja onkologė radioterapeutė).

Skausmo valdymas onkologijoje. Patarimai šeimos gydytojams (Jurga Remeikienė, gydytoja onkologė radioterapeutė).

Mitybos nepakankamumo rizika ir mitybos nepakankamumas. Dietologo rekomendacijos (Justina Kekė, dietologė).

Onkologinio ligonio reabilitacija (Giedrė Kurienė, gydytoja reabilitologė).

Nuo įtarimo iki pasveikimo: šeimos gydytojo vaidmuo onkologinio paciento priežiūroje (Lolita Rapolienė, šeimos gydytoja, KU).

KUL Komunikacijos tarnyba