Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kardiologų komanda sėkmingai pritaikė pažangų gydymo metodą ir pirmą kartą atliko selektyvią perkateterinę plaučių arterijų trombolizę. Ši procedūra leidžia efektyviai gydyti plaučių emboliją, sumažinant gyvybei pavojingo kraujavimo riziką.
Atliktos intervencijos rezultatai buvo matomi jau per pirmąją parą: pacientės širdies susitraukimų dažnis suretėjo nuo 120 iki 60 kartų per minutę, pagerėjo deguonies įsotinimas kraujyje, visiškai išnyko dusulys. Pakartojus širdies echoskopiją pastebėta, kad dešiniojo skilvelio dydis, kuris prieš procedūrą buvo padidėjęs, grįžo į normos ribas.
„Vos dviejų dienų skirtumas, o mano savijauta kardinaliai pasikeitė. Iki šios procedūros jau keletą mėnesių jaučiausi labai blogai. Itin pablogėjo atvykimo į ligoninę dieną. Negalėjau lipti laiptais, tapo sunku judėti namuose, kamavo nepakeliamas dusulys. Atrodė nebeįkvėpsiu ir neištversiu šios būsenos. Patekus į Klaipėdos universiteto ligoninę nedelsiant buvau ištirta ir pasitikėjau medikais bei jų skirtu gydymo metodu. Jau tą pačią dieną po procedūros aš nebedusau. Buvo sunku tuo patikėti. Nepakartojamas jausmas vėl laisvai ir be baimės įkvėpti bei vaikščioti. Nuoširdžiai dėkoju visai profesionaliai, labai operatyviai ir rūpestingai medikų komandai. Jūsų dėka galėsiu grįžti į visavertį gyvenimą ir aktyvų gyvenimo būdą“, – antrąja parą po procedūros dalijosi pacientė Elė Kaupienė.
Procedūrą atlikęs KUL Intervencinės kardiologijos centro vadovas dr. Povilas Budrys džiaugiasi, kad nuo šiol ligoninės pacientams taikomas dar platesnis intervencinio gydymo spektras. Pasak jo, selektyvi trombolizė atveria naujas gydymo galimybes plaučių arterijos tromboembolija sergantiems pacientams, kuriems nustatyta vidutinė ar didelė mirties rizika ir kurie iki šiol buvo gydomi tik antikoaguliantais, sistemine trombolize.
„Selektyvi trombolizė leidžia ne tik efektyviai skaidyti trombus, bet ir sumažinti pavojingų komplikacijų riziką. Pacientei, atliekant selektyvią plaučių arterijų trombolizę, kartu su komanda įvedėme du kateterius per šlaunies veną tiesiai į plaučių arterijas. Trombolitikas tikslingai veikė trombus, kateteriai skleidė ultragarso bangas, kurios padidino per trombolitiko efektyvumą. Tai vienas pažangiausių plaučių arterijos tromboembolijos gydymo metodų. Taikant kitą metodą – sisteminę trombolizę, susiduriame su ženkliai didesne pavojingo kraujavimo rizika. Tokiais atvejais pagydome emboliją, tačiau galime sukelti kitas gyvybei grėsmingas būkles. Naujasis metodas padeda šią riziką sumažinti“, – sakė P. Budrys.
Pasak pacientę gydžiusios gydytojos kardiologės Eglės Drebickaitės, šis metodas jai skirtas atlikus tyrimus ir diagnozavus plaučių emboliją.
„Pacientei nustatėme vidutinės-didelės rizikos plaučių arterijos tromboemboliją. Vaizdiniuose tyrimuose matėme ženkliai išsiplėtusį dešinįjį skilvelį, padidėjusius širdies pažaidos žymenis. Nuo menkiausio fizinio krūvio – net valgant sriubą – jai atsirasdavo dažnas širdies plakimas, dusulys. Atsižvelgiant į tai, kartu su intervenciniais kardiologais priėmėme sprendimą taikyti selektyvią plaučių arterijų trombolizę“, – kalbėjo medikė.
Ji priminė, kad plaučių embolija – trečia pagal dažnumą mirčių nuo kardiovaskulinių ligų priežastis visame pasaulyje. Negydant ūmios plaučių embolijos mirštamumas siekia 30 proc., tačiau laiku nustačius diagnozę ir skyrus tinkamą gydymą, jis ženkliai sumažėja.
KUL Komunikacijos tarnyba
