Į Lietuvą atslinko karščiai, kokių šiemet dar nebuvo – termometro stulpeliai šoktels iki 30 laipsnių. Gydytojai pastebi, kad šilumai užsilaikius kiek ilgiau, pasikeičia pacientų kontingentas skubios pagalbos skyriuose.
Vandens gertuvė turėtų būti ištikimas vasaros palydovas, akcentuoja Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Priėmimo ir skubios pagalbos skyrių koordinatorius, skubiosios medicinos gydytojas Marius Ellikas.
Pasak jo, šiltuoju metų laiku padaugėja pacientų, kuriems teikiama pagalba dėl dehidratacijos, t.y. skysčių trūkumo.
„Pagrindinė klaida, vienareikšmiškai – nesuvartoti pakankamai skysčių, kai iš eilės turime kelias šiltesnes dienas. Koks yra pakankamas skysčių kiekis? Priklauso nuo amžiaus, reikia 1,5–2 litrų, bet derėtų pastebėti elementarius organizmo signalus.
Troškulys – labai svarbus požymis, privalu į jį reaguoti“, – lrytas.lt sakė M.Ellikas.
Todėl gydytojas pataria po ranka turėti vandens, nuolat jį gurkšnoti, o ne laukti, kol sutriks savijauta.
„Kartais užtenka vos poros šiltesnių dienų ir žmonės, ypač vyresnio amžiaus, turi problemų su sveikata“, – sakė M.Ellikas.
Senjorams būdinga problema – organizmas „pamiršta“ pasiųsti įspėjimo signalus.
„Vyresniems nei 65 metų amžiaus pacientams būna sutrikusi ir termoreguliacija, žmogus nejaučia troškulio. Kaip užtikrinti, kad pacientas suvartotų pakankamai skysčių?, – lrytas.lt yra sakęs gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius. – savotiškas iššūkis gydytojams ir artimiesiems, reikalaujantis daug pastangų.
Savo šeimoje turime 97-erių metų senelį. Namiškiams tenka įdėti daug pastangų, kad jis kasdien suvartotų bent pusę litro skysčių papildomai.“
Saulės smūgis ir perkaitimas – skirtingi simptomai
Nuo saulės poveikio žmonės nukenčia kasdieniškose situacijose. Būna, perkaista tiesiog pakeliui į darbovietę. Klasika – jėgų ir šilumos sode neįvertinę pacientai.
„Skysčių netekimas neretai pasitaiko tarp pajūrio poilsiautojų. Žmonės atsipalaiduoja, daugiau galvoja apie malonumus, o ne dalykus, kuriais pasirūpinti būtina“, – sakė KUL skubiosios medicinos gydytojas M.Elikas.
Jis pridūrė, kad šilumos pliūpsniams taip pat jautresni yra vaikai. Tačiau 100 proc. saulei atsparių žmonių nebūna, skysčių trūkumo požymiai gali pasireikšti ir tvirtai sudėtam, jaunam vyrui.
Šilumos klasta – prikaitę automobiliai
M.Elikas pabrėžė, kad saulė didžiausią pavojų kelia vidurdienio valandomis – nuo 12 iki 15 val. Šiuo dienos metu patariama laiką leisti atokaitoje, vengti tiesioginių saulės spindulių.
Tačiau, jei šiluma „trenkė į galvą“, atsiranda galvos svaigimas, bendras silpnumas, galvos skausmas, gali pasireikšti net sąmonės netekimas.
„Jeigu jaučiu šituos nusiskundimus, bet jie nėra ryškiai išreikšti, suprantama, reikia pasitraukti iš kaitros, atsigerti vandens, užsidėti ant kaktos drėgną rankšluostį.
Tačiau, jei kyla nerimas pačiam asmeniui ar aplinkiniams, patariu kreiptis į artimiausią gydymo įstaigą“, – sakė M.Elikas.
Rimtas vasaros pavojus – saulėje prikaitę automobilių salonai.
„Nei suaugęs žmogus, nei vaikas karštomis dienomis neturėtų likti automobilyje, ant kurio krenta tiesioginiai saulės spinduliai, uždarytais langais“, – pabrėžė M.Elikas.
Medikai įspėja, kad skysčių balansą išderina kofeino turintys gėrimai ir alkoholis. Karštomis dienomis taip pat svarbi apranga: patariama dėvėti kepurę, rinktis šviesius, lengvus drabužius.
Eimantas Šiaulitis, lrytas.lt
