Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) kraujagyslių chirurgai atliko sudėtingą ir inovatyvią operaciją pacientui, sergančiam krūtinės aortos aneurizma. Dėl sunkių gretutinių ligų tradicinis atviro tipo chirurginis gydymas buvo per daug rizikingas, todėl medikai pasirinko minimaliai invazyvų, endovaskulinį gydymo metodą.
„Ši operacija – šansas gyventi be baimės, kada plyš aneurizma. Dėl padidėjusios aortos nerimavau ir buvau medikų sekamas jau šešerius metus. Prognozės nebuvo geros, o vienintelė išeitis – operacija, kurios dėl mano amžiaus ir sveikatos būklės anksčiau konsultavę gydytojai net nesvarstė. Džiaugiuosi, kad kreipiausi į Klaipėdos universiteto ligoninės medikus, kurie įvertinę situaciją, atvirai operacijai rado kur kas saugesnę alternatyvą. Jų kompetencijos, ryžtas operuoti pasitelkiant šiuolaikinės medicinos galimybes – didžiausia dovana“, – šypsodamasis po operacijos kalbėjo šilutiškis, 79 metų Petras. Jis džiaugėsi, kad po operacijos beveik neprireikė vaistų nuo skausmo, vyras jau pirmosiomis dienomis vaikščiojo, o dabar mintis nukreipia svajonėms apie darbą savo puoselėjame sode.
Operacija truko apie 2,5 valandos, ją atliko KUL kraujagyslių chirurgai Rokas Adamonis ir Karolis Tijūnaitis.
Pasak R. Adamonio, pirmąkart KUL praktikoje medikai pasitelkė naujos kartos „Cook Medical“ stentgraftą. Kraujagyslių chirurgai per kairės kirkšnies arteriją, punkciniu būdu įvedė stentą, uždarant aneurizmą ir kairę poraktikaulinę arteriją, o per kairę pažastinę arteriją atstatė kraujotaką į ranką. Saugiai atliktas krūtininės aortos protezavimas, nepritaikius atviros operacijos.
„Stentgraftas, įvestas per kirkšnį, uždengė kairės rankos arteriją. Tai atlikome dėl aneurizmos dydžio, siekiant sustabdyti kraujotaką išsplėtusioje arterijoje. Norint atkurti kraujotaką į ranką, per kairę pažastį pasiekėme aortos lanką, tiksliai pradūrėme stentgrafą ir įvedėme papildomą stentą. Taip kraujas vėl galėjo tekėti į galūnę. Tokia gydymo taktika buvo pirmąkart atlikta KUL. Šis specialus stentas iš vidaus sustiprino aortos sienelę ir apsaugojo ją nuo plyšimo. Kelios punkcijos kirkšnyse ir vienas apie 7 cm ilgio pjūvis pažastyje leido išvengti krūtinės ląstos atvėrimo, sudėtingų šonkaulių pjūvių ir dirbtinės kraujo apytakos“, – paaiškino R. Adamonis.
Pasak gydytojo, ši moderni metodika ne tik padėjo išvengti atviros operacijos, bet ir ženkliai sumažino komplikacijų riziką bei sutrumpino paciento gijimo, reabilitacijos trukmę. Medikas priminė, kad aortos aneurizma – pagrindinės ir didžiausios žmogaus organizmo kraujagyslės, kuri perneša kraują iš širdies į visus vidaus organus, išsiplėtimas. Išsiplėtusi kraujagyslė gali bet kada plyšti. Plyšus aortos aneurizmai, įvyksta stiprus vidinis kraujavimas, kuris dažnai baigiasi mirtimi. Laiku diagnozuota aneurizma ir tinkamai pasirinktas gydymas gali išgelbėti gyvybę.
„Endovaskulinis krūtinės aortos gydymas ne tik mažiau traumuoja, bet ir suteikia galimybę padėti tiems, kuriems anksčiau operacinio gydymo galimybės ribotos ir kuriems atvira chirurgija per rizikinga. Džiaugiamės, kad nuo šiol pacientams galime pasiūlyti dar pažangesnį ir efektyvesnį gydymo metodą“, – teigė KUL kraujagyslių chirurgas.
Operacijos sėkmei svarbus vaidmuo teko ir komandiniam darbui – bendradarbiavo ne tik kraujagyslių chirurgai, bet ir kardiochirurgai bei VUL Santaros klinikų intervencinis kardiologas Andrius Berūkštis, padėjęs operacijos metu strategiškai patarimais.
KUL Komunikacijos tarnyba
