Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Išsėtinės sklerozės centro vadovu tapo gydytojas Povilas Belaziūnas. Jis laimėjo viešąjį konkursą penkerių metų kadencijai. Iki šiol jis dirbo KUL ir aktyviai prisidėjo prie šio centro kūrimo bei plėtros. Jis žada užtikrinti inovatyvų ir prieinamą išsėtinės sklerozės gydymą.
„Mano siekis – išlaikyti KUL Išsėtinės sklerozės centrą tarp lyderiaujančių šalies neurologinių centrų. Visą savo profesinį kelią sieju būtent su išsėtinės sklerozės sritimi, kuri sparčiai vystosi. Nuolat seku naujienas, esu aktyviai įsitraukęs į klinikinius tyrimus, tarptautines ir nacionalines konferencijas. Svarbu, kad KUL pacientai, sergantys išsėtine skleroze, gautų pažangiausią ir efektyviausią gydymą ir pas specialistą patektų kuo greičiau “, – sakė P. Belaziūnas.
Pasak vadovo, KUL Išsėtinės sklerozės centras išsiskiria plačiomis gydymo bei diagnostikos galimybėmis – čia pacientams prieinami inovatyviausi, valstybės finansuojami ligos eigą modifikuojants vaistai. Dienos stacionare atlikus juosmeninę punkciją atliekami specifinių išsėtinės sklerozės smegenų skysčio žymenų tyrimai.
Vienas svarbiausių centro pasiekimų – išplėstinės konsultacijos ir vieno vizito metu atliekami tyrimai, leidžiantys tiksliai nustatyti diagnozę.
„Vieno vizito metu specialistas ne tik konsultuoja, bet ir esant poreikiui atlieka reikalingus tyrimus. Vertindami individualų atvejį, galime ne tik įvertinti magnetinio rezonanso tyrimus, bet ir iškart atlikti kaklo kraujagyslių ultragarso, sukeltųjų regos ir klausos potencialų tyrimus, kognityvinius testus. Išplėstinė neurologo konsultacija padeda pacientui greičiau gauti reikalingas paslaugas ir sumažina jų vizitų skaičių. Be to, centre veikia „žaliasis koridorius“, leidžiantis pacientams, kuriems įtariama išsėtinė sklerozė, patekti pas specialistus kaip įmanoma greičiau”, – pasakojo vadovas.
Jis džiaugėsi, kad KUL centro dienos stacionare dirba specializuota slaugytoja, kuri ne tik nuosekliai prižiūri pacientus, bet ir kviečia juos planinėms vaistų infuzijoms bei injekcijoms, stebi ligos eigą. Jei pacientui pasireiškia ligos paūmėjimas, gydymas pradedamas nedelsiant – gali būti taikomos intraveninės infuzijos ar gydomosios plazmaferezės.
„Vykdome ir aktyvią mokslinę veiklą – atliekame biomedicininius bei klinikinius naujų vaistų tyrimus, į kuriuos įtraukiame naujus išsėtinės sklerozės pacientus, arba pacientus, kuriems netinka standartiniai gydymo metodai. Asmeniškai esu dalyvavęs penkiuose klinikiniuose tyrimuose ir įtraukęs daugiau nei 30 pacientų. Neseniai pradėjome naują antros fazės klinikinį tyrimą. Tai viena iš priežasčių, kodėl mūsų centras gali būti patrauklus jauniems specialistams – suteikiame galimybę augti, stažuotis ir tobulėti“, – teigė P. Belaziūnas.
Pasak P. Belaziūno, Išsėtinės sklerozės centras nėra skirtas vien tik išsėtinės sklerozės gydymui – čia diagnozuojamos bei gydomos ir kitos retos demielinizuojančios centrinės nervų sistemos (CNS) ligos.
Vadovas žada, kad KUL Išsėtinės sklerozės centras ir toliau sieks užtikrinti aukščiausios kokybės diagnostikos gydymą, tęstinį pacientų stebėjimą ir prisidės prie naujų gydymo metodų diegimo Lietuvoje.
KUL Išsėtinės sklerozės centre gydoma apie 400 pacientų, iš kurių apie 300 gauna ligos eigą modifikuojančius vaistus. Per metus atliekama daugiau nei 1200 konsultacijų ir daugiau nei 300 gydymo konsiliumų, kuriuose sprendžiama dėl tinkamiausios terapijos.
P. Belaziūno vadovaujamas centras planuoja diegti naujausias pasaulines diagnostikos ir gydymo praktikas ir toliau stiprinti pacientų priežiūrą. Taip pat numatoma intensyviai rengti tarptautinius mokymus bei konferencijas, siekiant pritraukti jaunus specialistus ir dalintis naujausiomis žiniomis su Lietuvos medicinos bendruomene.
KUL Komunikacijos tarnyba
