KUL gydytoja dermatovenerologė J.Česienė: „Įdegusios odos kultas vis dar egzistuoja“

„Ar įdegusi oda yra graži?“ Šį klausimą išgirdusi Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ligų klinikos vadovė, gydytoja dermatovenerologė Jolanta Česienė šyptelėjo. Medikės teigimu, Lietuvoje vis dar egzistuoja įdegusios odos kultas, dėl to dalis žmonių mėgaujasi saulės voniomis, nenaudodami apsauginių kremų ar kitos apsaugos nuo saulės.

„Man asmeniškai nėra gražu tamsi įdegusi oda, todėl, kad aš žinau, kas bus po kelerių metų“, – pokalbyje sakė gydytoja, priminusi pagrindines saugaus buvimo saulėje taisykles ir patarusi, kaip išsirinkti ir naudoti apsauginį kremą nuo saulės.

Pasak pašnekovės, apsauginius kremus nuo saulės geriausia pirkti vaistinėje. „Paprastai kremai nuo saulės būna paženklinti geltona arba oranžine spalva, kas parodo jų paskirtį. Dilema, kokį kremą rinktis, tikrai yra. Aišku, kiekvienas pirkėjas žino gamintojus, kuriuos žino, kuriais pasitiki. Tai tikriausiai jo akis vaistinėje pirmiausia ten ir kryps. Renkantis toliau kils dar daugiau klausimų. Vartotojas, kuris galbūt nelabai išmano, žiūrės, kur kremas labiau kvepia, malonios pakuotės, patogiau tepasi. Tačiau į ką iš tiesų reikėtų atkreipti dėmesį ir kas rodo, kad kremas iš tiesų mus saugo, tai yra skaičius, užrašytas ant pakuotės. Kuo skaičius didesnis, tuo apsauga nuo saulės yra patikimesnė“, – sakė medikė.

Vasarą jūsų dėmesio turėtų būti neverti kremai, kurių apsauga nuo saulės mažesnė nei 30. Anot J.Česienės, jie skirti ne šiltajam metų laikui.

„Vasarą reikėtų rinktis kremus, ant kurių rašoma 30, 50, dabar jau yra ir žymėjimas 100 arba 50+. Apžiūrint pakuotę reikėtų atkreipti dėmesį ir į ženklinimą UVB ir apibrauktas UVA – tai rodo, kad apsaugos spektras yra išplėstas į platesnį ultravioletinės bangos plotį. Jei ant kremo yra ženklinimas ir UVB, ir UVA – tai labai gerai“, – sakė gydytoja dermatovenerologė.

Balzamas, kremas, aliejus, dulksna ar kita forma – apsauginio kremo nuo saulės konsistencija neturi įtakos pačiai apsaugai.

Tepti – kas dvi valandas

Nors dalis žmonių visuomet stengiasi ieškoti kuo natūralesnių priemonių, taip pat ir apsaugos nuo saulės, vis dėlto, gydytojos teigimu, šiuose kremuose tam tikros cheminės medžiagos privalo būti – kitaip kremas neapsaugos pateptos odos nuo pavojingų ultravioletinių spindulių.

Net ir geriausias kremas nepadės, jei bus naudojamas neteisingai. Šią tiesą gydytojai dermatovenerologai dažnai kartoja savo pacientams. Iš tiesų, pasak J.Česienės, svarbu laikytis tam tikrų taisyklių – tik tuomet apsauga bus veiksminga ir oda nenukentės.

„Jei bus labai riebus kremas, o mes galvosime, kad ant pirštų truputėlį paėmę kremą ir patepę odą vos vos apsaugosime ją, tai tikrai ne. Nesvarbu, ar bus balzamas, kremas ar dulksna, turime pilnai padengti odą ir uždėti pakankamą kiekį kremo“, – pabrėžė pašnekovė.

Dar viena klaida, kurią dažnai daro vasarą žmonės – iš ryto pasitepa apsauginį kremą ir pamiršta. Kas kiek laiko reikėtų pasitepti iš naujo, būnant saulėje?

„Pats didžiausias pavojus, kai žmogus anksti ryte išsitepa kremu anksti ryte ir įsivaizduoja, kad yra saugus visą dieną, tad praranda budrumą. Tai taip nėra. Kad ir kokiu kremu mes beteptumėme, ar tai bus SPF30, SPF50 ar net SPF100, po dviejų valandų jis praktiškai nebeveiks. Prakaitavimas, rūbai, maudynės ir rankšsluočiai, net smėlis – viskas veikia. Norint išlikti apsaugotam, reikia pakartoti tepimą ir tai daryti nuosekliai, nebent yra kūno vietos, kurios pridengtos ilgomis rankovėmis ir pan. Jei trumpai – nuogą odą saulėje reikia tepti apsauginiu kremu kas porą valandų“, – pagrindinę taisyklę priminė gydytoja dermatovenerologė.

Kai kurie kremai apibūdinami kaip atsparūs vandeniui. Pasak medikės, jų sudėtyje greičiausiai yra stabilizuojančių medžiagų, kurios padeda ilgesnį laiką jam išlikti ant kūno net ir maudantis. „Tačiau pasimaudžius tikrai reikėtų iš naujo nuosekliai išsitepti kūną kremu. Vandenyje mes pasimaudome ne minutėlę, bet ilgiau, vėliau mes šluostomės, tad tikrai kremas suyra, jis nėra toks atsparus. Kita vertus, nepatikrinsi, ar jo dar yra ant odos, o kiek nusitrynė. Su apsauginiu kremu nuo saulės nėra taip, kaip kad su blakstienų tušu, kuris, nors ir būdamas atsparus vandeniui, matosi, jei kažkiek nubėga“, – paralelę išvedė pašnekovė.

Nuo ko apsaugo kremas nuo saulės?

Atsakydama į šį klausimą KUL Infekcinių ligų klinikos vadovė paaiškino, kaip veikia apsauginis kremas ir kodėl jis nėra panacėja, kalbant apie odos vėžį.

„Kad ir kiek kremo tepsime, dalis fotonų vis tiek pasiekia odą. Nėra tokio kremo, kuris apsaugotų 100 procentų. Kita vertus, ne vien saulės spinduliai sukelia odos vėžį ir melanomą. Labai svarbu, kaip mes elgiamės saulėje ir nuo kada pradėjome apsauginius kremus nuo saulės naudoti. Prieš keletą dešimtmečių žinojome, kad yra tokie kremai, bet jų nenaudojome. Ta karta, kuri užaugo be kremų, ji pakankamai prikaupė žalingų saulės spindulių ir DNR pažaidos jau įvyko. Vadinasi, jeigu žmogus, kuriam dabar 50-60 metų, tik dabar pradėjo naudoti apsauginį kremą nuo saulės, viskas tvarkoje – gerai, kad jis tai daro. Bet jo odoje procesai jau yra užsivedę ir jis tikrai negali jaustis saugiai, kad nesusirgs odos vėžiu. Pavojus yra“, – kalbėjo uostamiesčio medikė.

Jos teigimu, tokiems žmonėms svarbu reguliariai tikrintis turimus apgamus, kitus odos darinius, konsultuotis su gydytoju dermatologuvenerologu.

„Nėra taip, kad, jeigu deginamės saikingai, kremus naudojame tvarkingai, niekada nesusirgsime“, – paaiškino J.Česienė.

Dažniausios klaidos

Nors viešumoje informacijos netrūksta, kai kurias klaidas naudojami apsauginį kremą nuo saulės, daro dauguma vartotojų. „Paprastai žmonės kremą tepasi veidą ir pečius. Kartais – blauzdas. Tačiau mes pamirštame ausis, kaklą, vaikams – plaukų skyrimą, kaktą. Be to, dažnai tepamės patys: kiek užgriebiame, kiek pasiekiame, tiek patepame, pvz., nugarą. Net rankos nebūna pilnai pateptos. Taigi, pirmas ir svarbiausias dalykas – jei tepame kremą, reikia patepti juo visą kūną. Reikėtų paprašyti pagalbos, kad kažkas kitas išteptų. Dažnai matome, kaip paplūdimyje šeimos vieni kitus tepa. Tai – teisingiausias variantas“, – sako medikė.

Nuoseklumo ir atidumo reikėtų ir apsauginį kremą nuo saulės naudojant kasdien, t.y. neplanuojant degintis, bet, pvz., einant į darbą, darželį, stovyklą.

„Darželiuose auklėtojos jau dažnai žino ir tepa vaikus kremais, kuriuos įdėjo tėveliai. Jos supranta, kad reikia patepti ir patepa juos. Tai svarbu, nes vaikai dažnai į lauką išeina po pietų miegelio, kai ryte namuose pateptas kremas jau tikrai nebeveikia. Kita vertus, svarbi ir kita apsauga: rūbeliai su UV filtrais, kepurės nuo saulės, pavėsis“, – sakė gydytoja.

Suaugusieji dienos eigoje turėtų įvertinti ir, jei reikia, iš naujo pasitepti kremu rūbais neuždengtas kūno vietas.

Sąmoningumas auga, bet netrūksta ir tokių, kurie niekada nesiteps kremu

Žvelgdama į savo pacientus gydytoja dermatovenerologė sako matanti skirtingą požiūrį. „Yra vyresnio amžiaus žmonių, kurie niekada nesitepė jokiu kremu, jau nekalbant apie apsauginį kremą nuo saulės. Jų požiūrį pakeisti gali nebent onkologinė liga. Tačiau net ir tuomet, būna, kad jie nusprendžia teptis tik tą vietą, kur yra darinys, pvz., veidą. Kita dalis supranta, naudoja – pasitaiko, kad vaikai nuperka kremų, paskatina. Atrodytų, kad jaunimas dabar yra apsiskaitęs, viską žino, tačiau į konsultaciją ateina ir labai nudegusių. Kai klausi, kodėl taip nutiko, atsako, kad norėjo gražios įdegusios odos…

Pas mus tikrai egzistuoja įdegusios odos kultas – kad tai yra gražu. Todėl deginantis pridengto kūno būna labai mažai – tik juostelės, jiems norisi, kad kiek įmanoma daugiau kūno įdegtų. Tokiems žmonėms kalbėti apie saulės žalą ir apsauginius kremus, nėra prasmės – jie daugiau naudoja įdegį skatinančius kremus, o ne saugosi saulės. Taigi, ir jaunimas yra visoks“, – kalbėjo pašnekovė.

Žmonijos istorijoje įdegusi oda ilgai buvo laikoma negražiu dalyku. Nemažai tautų iki šiol stengiasi išsaugoti šviesą odą, tam naudodami įvairiausias priemones. Pasak gydytojos, saulė mūsų kūnui reikalinga.

„Fanatiškai saulės nereikėtų bijoti, mes jos neturime daug, ji mums sukelia geras emocijas. Tačiau reikia atsakingai elgtis. Juk mėgautis saule galima ir po skėčiu, šešėlyje, pasitepus apsauginiu kremu arba apsirengus rūbus, apsaugančius nuo saulės. Man asmeniškai nėra gražu tamsi įdegusi oda, todėl, kad aš žinau, kas bus po kelerių metų. Nudegusi oda nebūtinai turi susirgti odos vėžiu, bet kad atsiras pažaidos, šlakai, oda suglebs, nebus tokia elastinga… Jeigu žmogus dažnai mėgausis saule, jis atrodys senesnis nei bendraamžis, kuris nesidegina saulėje. Apie tai irgi reikia kalbėti“, – įsitikinusi KUL gydytoja dermatovenerologė.

Raimonda Mikalčiūtė-Urbonė, 15min.lt