Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) pacientams, sergantiems abipusiu balso klosčių paralyžiumi, taikoma pažangi diagnostika ir modernus gydymas. Profesionali gydytojų otorinolaringologų komanda klinikinėje praktikoje diegia inovatyvius metodus, išlaisvinančius ligonius nuo dusulio ir kitų pavojingų ligos simptomų.
Dažniausias simptomas – kosulys
Pasak gydytojos otorinolaringologės Ingos Katutienės, sutrinkus balso klosčių judesiams, gerklos nebegali tinkamai atlikti savo pagrindinių funkcijų – užtikrinti kvėpavimo takų apsaugą nuo skysčių ir maisto patekimo į apatinius kvėpavimo takus, garantuoti kvėpavimo takų praeinamumą bei balsą.
„Dėl to pacientus gali kamuoti prikimimas, kosulys, rijimo sutrikimai, springimas, dusulys. Dažniausiai balso klostės siaurina balso plyšį, todėl vyrauja kvėpavimo funkcijos nepakankamumo simptomai – dusulys, nors balso prikimimas ir nebūna ryškus“, – paaiškino specialistė.
Pasak jos, kartais simptomai būna neryškūs, tad dažnai pacientai, susidūrę su kvėpavimo ar rijimo problemomis, ne visada žino apie šiuolaikines gydymo galimybes, kurios gali reikšmingai pagerinti gyvenimo kokybę.
Moderni diagnostika
KUL Akių, galvos, kaklo chirurgijos klinikos vadovas Valdas Bernotas skatina pacientus neatidėlioti vizito pas specialistus, nes ankstyva diagnostika gali padėti išvengti sunkių komplikacijų.
„Įtarus galimą balso klosčių inervacijos sutrikimą, ypač po taikyto kaklo ar krūtinės srities chirurginio gydymo, būtina ausų, nosies ir gerklės specialisto konsultacija bei detali gerklų apžiūra videofibrolaringoskopu. Siekiant tiksliai nustatyti balso klosčių paralyžiaus priežastį ir būklės sunkumą, profesionali gydytojų otorinoringologų komanda pacientams atlieka modernius diagnostinius tyrimus, įskaitant tiesioginę laringoskopiją, vaizdo endoskopiją ir ultragarsinius kaklo tyrimus. Taip pat atliekama kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija krūtinės ir galvos srityse, siekiant nustatyti, ar nėra susijusių patologijų, pavyzdžiui, onkologinių procesų. Neurologiniai tyrimai, kraujo analizės ir elektromiografija padeda atskirti balso klosčių paralyžių nuo jų fiksacijos, taip sudarant galimybes taikyti tikslingą gydymą“, – sakė specialistas.
KUL atliekami tyrimai, taikant inovatyvius metodus. Išbandomi laringiniai stimuliatoriai ir funkcinis elektrinis stimuliavimas, genų terapija, kai genas, atkoduojantisneurotropinius augimo faktorius, įvedamas į pažeistą ar, su sutrikusia inervacija, raumenį, ir taip skatinamas pažeistų neuronų augimas ir reinervacija. Kamieninių ląstelių terapija, taip pat, kuria ateities perspektyvą.
Visapusiška pagalba
Pasak I. Katutienės, gydymo pasirinkimas priklauso nuo paciento būklės sunkumo, priežasties ir simptomų. Konservatyvus gydymas susijęs su pagrindinės ligos, sukėlusios balso klosčių nejudrumą, gydymu. Gali būti taikomas medikamentinis gydymas, fizioterapinės procedūros.
„Daugeliui pacientų reikalingas chirurginis gydymas, kuris rekomenduojamas tik esant simptomams. Jei būklė sunki, vyrauja ūminis kvėpavimo funkcijos nepakankamumas, pacientas stacionarizuojamas į Reanimacijos ir Intensyvios terapijos skyrių, kur turi būti atstatomas kvėpavimo funkcijos praeinamumas. Kai balso plyšys susiaurėjęs, dažnai intubacija būna apsunkinta arba net negalima. Tokiu atveju, atliekame skubią konikotomiją ar tracheostomiją. Kai paciento būklė nėra sunki, tačiau yra simptomai, trikdantys kasdieninę veiklą, arba norima išvengti ilgalaikės tracheostomos, pasirenkami chirurginio gydymo metodai, kurie praplatina susiaurėjusį balso plyšį. Taip pagerinamas kvėpavimo takų praeinamumas ir sumažinamas dusulys, tačiau gali pablogėti balso kokybė, padidėja aspiracijos rizika. Gydymo metodas visada parenkamas individualiai, atsižvelgiant į konkrečią klinikinę situaciją, tikėtiną rezultatą, paciento lūkesčius ir galimas rizikas“, – apžvelgė gydytoja otorinolaringologė.
Laringologija – prieinama ir vis tobulėjanti
Pasak V. Bernoto, operacijos gali būti atliekamos naudojant instrumentus, lazerį (CO2, KTP, mėlynąjį lazerį), koabliatorių.
„Literatūros duomenimis, operacijas atliekant koabliatoriumi, pastebėta mažesnė pooperacinių granuliacijų tikimybė, kas sumažina revizinių operacijų poreikį. Šiuo metu gerklų operacijoms naudojamas koabliatorius, bet planuose yra naudoti CO2 lazerį, jis padės dar labiau išplėsti chirurginių metodų spektrą ausų, nosies, gerklės operacijoms“, –sakė specialistas.
V.Bernotas atkreipia dėmesį, kad KUL Akių, galvos ir kaklo chirurgijos klinikos Ausų, nosies ir gerklės ligų skyriuje operacijos atliekamos bendrinėje nejautroje tiesioginės laringoskopijos metu mikroskopo kontrolėje.
„Galime tik pasidžiaugti, kad šiuo metu laringologija, kaip ir kitos ausų, nosies ir gerklės specializacijos, sparčiai tobulėja, plečiasi atliekamų operacijų galimybės, todėl gydymas pacientams, su balso klosčių inervacijos sutrikimais, Vakarų Lietuvos pacientams KUL yra tikrai prieinamas“, – kalbėjo klinikos vadovas.
KUL profesionali ausų, nosies ir gerklės ligų gydytojų komanda, naudodama pažangią šiuolaikinę įrangą, kasdien konsultuoja pacientus ambulatoriniame padalinyje korpuse JŪRA ir taip užtikrina savalaikę diagnostiką. Registracija galima per esveikatą ar telefonu 0 46 410000.
KUL Komunikacijos tarnyba
