KUL atveria bendradarbiavimą su Japonija

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) tampa patrauklia tarptautine partnere, savo potencialu dominanti pasaulinio garso mokslininkus. Šiandien ligoninėje lankėsi Japonijos Centrinio eksperimentinės medicinos instituto direktorius prof. Makoto Suematsu, kurį lydėjo Japonijos  ambasadorius Lietuvoje Tetsu Ozaki. Vizito metu kalbėta apie trišalę bendradarbiavimo sutartį tarp Japonijos Centrinio eksperimentinės medicinos instituto, KUL ir Klaipėdos universiteto, vystant projektus mokslo srityje.

„Džiaugiamės galėdami užmegzti ryšius su vienais garsiausių pasaulio mokslininkų. Jų įspūdinga patirtis ir įžvalgos neabejotinai  prisidės prie mūsų ligoninės augimo mokslo srityje. Produktyvios diskusijos parodė, kad galime rasti bendrų sąlyčių taškų“, – kalbėjo KUL generalinis direktorius dr. Audrius Šimaitis, svečiams pristatydamas platų gydymo įstaigos veiklos spektrą.

Pasak M. Suematsu, bendradarbiavimas su įvairių šalių gydymo įstaigomis Japonijos Centriniam eksperimentinės medicinos institutui yra svarbus vystant tyrimus. Profesorius domėjosi KUL moksline ir klinikine veikla, inovacijomis bei jų plėtros perspektyvomis.

„Nors mūsų institutas yra labai stiprus eksperimentinės medicinos srityje, tačiau mes neturime savo klinikinių ligoninių. Todėl mums labai svarbus kontaktas ir bendradarbiavimas su tokiais partneriais kaip KUL, ypač onkologijos, genetikos ir neurodegeneracinių ligų tyrimuose. Džiugina, kad šiose srityse ligoninė išties labai stipri,“ – susipažinęs su KUL komanda, veikla ir aplankęs jos padalinius teigė prof. Makoto Suematsu.

Vizito metu prof. M. Suematsu KUL bendruomenei skaitė pranešimą, pristatė, kokias inovacijas jo vadovaujamas eksperimentinės medicinos institutas taiko atliekant tyrimus su gyvūnais, kuo svarbios yra humanizuotas eksperimentinės platformos. Taip pat svečias apžvelgė mokslinėje veikloje taikomas tyrimų metodikas ir naujausius jų rezultatus.

M. Suematsu vadovaujama institucija pasaulyje išsiskiria savo inovatyviais moksliniais pasiekimais, ypač tiriant neurodegeneracines ligas.

„Pirmieji pasaulyje sukūrėme genetinį Alzheimerio ligos modelį mormazetėms – modifikavome šių gyvūnų genus, kad jie natūraliai išsivystytų šią ligą. Aktyviai dirbame su Parkinsono, Alzheimerio ir autizmo modeliais, kurie padeda gilinti supratimą apie šių ligų mechanizmus ir tobulinti jų gydymo metodus. Institutas taip pat atlieka tyrimus siekiant auginti žmogaus kepenų audinius. Šie moksliniai pasiekimai atveria naujas galimybes žmogaus organų tyrimams ir medicinos pažangai“, – kalbėjo svečias.

KUL Komunikacijos tarnyba