KUL atstovai – aukščiausio lygio personalizuotos medicinos forume

Spalio 25 dieną LR Seimo Konstitucijos salėje vyko „Personalizuotos medicinos forumas 2024“ kartu su personalizuotos medicinos akademijos pirmąja konferencija „Personalizuota medicina Lietuvoje: kur esame ir kur norime būti?” Į šį aukščiausio lygio forumą buvo pakviesti visi žinomiausi ir aktyviausiai dirbantys šioje srityje specialistai iš užsienio, Lietuvos universitetų ir universitetų ligoninių. KUL atstovavo Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas Alvydas Česas ir Medicininės genetikos centro vadovė doc.dr. Jūratė Gruodė.

„Buvo didelė garbė būti pakviestiems ir dalyvauti šiame forume ir mokslo bei sveikatos politikams pristatyti Lietuvos mokslininkų, gydytojų, genetikų pasiekimus. Konferencijoje kelis kartus nuskambėjo autoritetingų specialistų įžvalgų, kad šiandien Lietuvoje turime tris personalizuotą mediciną taikančias įstaigas – Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos universitetų ligonines. Tai buvo labai malonus mūsų visos ligoninės specialistų, dirbančiųjų ne tik onkologijos srityje įvertinimas”, – sakė A. Česas.

KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas kartu su prof. Sonata Jarmalaite pirmininkavo antrajai sesijai. A. Česas  pristatė pranešimą „Genetinio testavimo poreikiai šiuolaikinėje onkologijos klinikoje”. Pasak jo, ši tema nebuvo atsitiktinumas, kadangi KUL pirmieji Lietuvoje įdiegė naujos kartos sekoskaitos metodą visiems plaučių navikams, gimdos endometriumo karcinomai bei daugelių kitų navikų rūšių. Šis protrūkis leido KUL pacientams gauti geriausią, genetiniais ir molekuliniais tyrimais pagrįstą gydymą.

Konferenciją atidarė Nacionalinio vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas, kuris pristatė Lietuvos onkologų iniciatyvą kurti ir įtvirtinti personalizuotą mediciną Lietuvoje. Problemos aktualumą įžanginėse kalbose pabrėžė SAM ministras Aurimas Pečkauskas ir įvardijo personalizuotos medicinos strategijos kūrimo ir integravimo į sveikatos sistemą poreikį bei ekonominę svarbą.  Nacionalinės Sveikatos Tarybos pirmininkas prof. Algirdas Utkus pabrėžė  personalizuotos medicinos svarbą individualizuoto gydymo parinkimui, atsižvelgiant į genetinius ypatumus, farmokogenetinius žymenis, ankstyvai ligų diagnostikai. Tokios priemonės leidžia imtis ir profilaktinių priemonių.

Lietuvos Mokslų Akademijos prezidentas Jūras Banys akcentavo viso pažangaus pasaulio investicijas į personalizuotą gydymą ir diagnostiką. ŠMSM viceministras Justas Nugaras akcentavo ir didžiulį universitetų ir universitetų ligoninių indėlį į šios medicinos vystymasį.  Savo įžvalgas pateikė šios srities pradininkai Lietuvoje prof. Sonata Jarmalaitė, prof. Vaiva Lesauskaitė. Didelis susidomėjimas šios naujos strategijos įdiegimu vyksta ir iš pacientų pusės. POLA atstovavo direktorė Neringa Čiakienė, kuri pristatė pacientų nuomonę ir turimas žiniams apie personalizuotą mediciną.  

Renginyje pristatyta vyriausybės strateginės analizės centro STRATA atlikta ir 2024 metų liepos 17 d. viešai paskelbta personalizuotos medicinos vystymo Lietuvoje galimybių studija. Studiją pristatė Ateities biomedicinos fondo direktorė ir STRATA ekspertė Erika Vaiginienė, pranešimus skaitė Thermo Fisher Scientific vicedirektorius medicinai Luca Quagliata, Oslo universitetinės ligoninės Vėžio tyrimų instituto direktorius Kjetil Tasken, SAM viceministras Olegas Niakšu, Lietuvos mokslo tarybos vadovas Gintaras Valinčius, POLA direktorė Neringa Čiakienė ir kiti pranešėjai. Forumo dalyvių diskusijas moderavo Nacionalinio vėžio instituto direktorius Valdas Pečeliūnas ir LR Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Jurgita Sejonienė.
Renginį sveikino ir diskusijose dalyvavo svečiai iš Europos Parlamento, LR Vyriausybės, Ministerijų, Nacionalinės sveikatos tarybos, Lietuvos mokslų akademijos, kitų valstybės institucijų, akademinės bendruomenės, gydymo įstaigų, privataus sektoriaus atstovai. Dauguma pasisakiusiųjų ragino tęsti glaudų įvairių suinteresuotųjų šalių bendradarbiavimą įgyvendinant personalizuotos medicinos principus nacionaliniame lygmenyje.
Forumo dalyviai pritarė, kad STRATA analizės pagrindu turi būti kuriama įvairius sektorius apimanti Nacionalinė personalizuotos medicinos strategija ir vyriausybės veiksmų planas bei sutelktomis pastangomis užtikrintas proceso tvarumas ir tęstinumas.

Įvardijami 2025 – 2026 metų periodo tikslai:
Suvienyti Sveikatos apsaugos, Švietimo mokslo ir sporto, Ekonomikos ir inovacijų ministerijų bei kitų vyriausybinių ir nevyriausybinių organizacijų (įstaigų) pastangas rengiant Nacionalinę personalizuotos medicinos strategiją ir detalų tvariu finansavimu grįstą veiksmų planą;
Įsteigti tarpinstitucinę darbo grupę, kuri koordinuotų:
nuoseklų strategijos įgyvendinimą visose srityse ir sektoriuose – sveikatos, švietimo, mokslo ir inovacijų;
glaudų viešo ir privataus sektoriaus bendradarbiavimą sklandžiai įgyvendinant personalizuotos medicinos strategiją.
Vystyti Personalizuotos medicinos Akademijos veiklas, užtikrinant specialistų mokymą, visuomenės švietimą ir personalizuotos medicinos strategijos principų viešinimą.
Galutinis tikslas:
FUNKCIONUOJANTIS TĘSTINIS PERSONALIZUOTOS MEDICINOS MODELIS – PERSONALIZUOTOS MEDICINOS EKOSISTEMA
Rezoliuciją priėmė Personalizuotos medicinos forumo 2024 dalyviai, diskusijos eigoje, arba pasirengimo diskusijai periode, išreiškę tiek savo asmeninę, tiek pagal suteiktą mandatą atstovaujamų įstaigų bei asociacijų poziciją, ir pritariantys Nacionalinei personalizuotos medicinos strategijai Lietuvoje.

KUL Komunikacijos tarnyba