Tūkstančio žmonių gyvybes išgelbėjo ir rimtas jų sveikatos problemas išsprendė Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) atliktos pirmosios robotinės operacijos. KUL medikai, robotinės chirurgijos pradininkai tiek Lietuvoje, tiek Baltijos šalyse, minėdami reikšmingą sukaktį – tūkstantį atliktų robotinių operacijų, sako, kad ši inovatyvi ir naujos kokybės chirurgija jiems tapo kasdienybe, o per daugiau nei penkerius metus sukaupta patirtis leido pasitelkti dirbtinį intelektą bei tapti vienu iš aktyvausių robotinės chirurgijos mokslinių centrų Europoje.
Pacientė: „tai buvo geriausias pasirinkimas”
Pasak KUL Pilvo ir krūtinės chirurgijos klinikos vadovo prof. habil. dr. Narimanto Evaldo Samalavičiaus, robotinių operacijų privalumus pacientams per šiuos kiek daugiau nei penkerius metus įstaigos chirurgai aiškiai pamatė: puikus erdvinis vaizdas bei roboto rankomis atkartojami chirurgo judesiai leido operacijas atlikti ženkliai preciziškiau ir tiksliau, su mažesne chirurgine trauma bei mažesniu poveikiu įvairioms organizmo funkcijoms.
„Pacientai lengviau atsigauna po chirurginių robotinių operacijų lyginant su kito tipo operacijomis, anksčiau išvyksta iš ligoninės į namus ir pradeda įprastą gyvenimo veiklą. Onkologiniams pacientams tai leidžia anksčiau pradėti specifinį onkologinį gydymą, kaip pavyzdžiui – chemoterapiją. Svarbus ir geresnis kosmetinis efektas – maži chirurginiai pjūviai beveik nematomi”, – pranašumus vardijo robotinės chirurgijos Lietuvoje pradininkas N. E. Samalavičius.
Robotinės operacijos efektyvumu įsitikino ir klaipėdietė Sigita, kuriai pirmajai Baltijos šalyse KUL chirurgai atliko robotinę operaciją ir jos metu pašalino storosios žarnos vėžį. Moteris per daugiau nei penkerius metus nejuto jokio diskomforto, o vėžys neatsinaujino.
„Esu visiškai sveika. Atrodo, kad visos sveikatos problemos baigėsi tąkart operacinėje, kai pasitikėjau KUL medikais ir nauja robotine technologija. Po operacijos nebuvo jokių komplikacijų, skausmo ar ilgainiui – ligos atsinaujinimo. Pamenu, kad jau pirmąją savaitę jaučiausi energinga, grįžau į aktyvų gyvenimą – kasdien pėsčiomis įveikdavau po šešis kilometrus. Praėjo penkeri metai, o medikų duris praveriu tik profilaktiniams patikrinimams”,– džiaugėsi pacientė Sigita.
Pirmieji Europoje pritaikė dirbtinį intelektą
Robotinė chirurgija Klaipėdos universiteto ligoninėje vystoma urologijos, ginekologijos ir pilvo chirurgijos srityse.
N.E. Samalavičiaus teigimu, šios chirurgijos atsiradimas ir sėkmingas plėtojimas KUL neabejotinai suteikė stimulą robotiką įdiegti ir kitose Lietuvos gydymo įstaigose.
„Tapome tarsi robotikos vedliu Lietuvos medicinoje. Neseniai ji pradėta diegti ir kitose ligoninėse, tuo tarpu mes jau esame sukaupę reikšmingą patirtį: atlikome 1000 operacijų, sukūrėme ne vieną klinikinę studiją, aktyviai dalyvaujame šios srities moksliniuose tyrimuose. Praėjusių metų pavasarį pirmieji visoje Europoje robotinėse operacijose pasitelkėme dirbtinį intelektą. Įstaigoje įdiegta robotinė sistema yra vienintelė pasaulyje, kuri per ilgus metus išvystė ir įdiegė dirbtinį intelektą bei aprobavo Europos Sąjungoje robotinių operacijų atlikimą dirbtinio intelekto pagalba. Šį mėnesį prestižiniame moksliniame žurnale „Annals of Coloproctology” bus publikuotas mūsų komandos parengtas straipsnis, kuriame apžvelgsime unikalią KUL klinikinę patirtį apie robotines operacijas, atliekamas pasitelkiant dirbtinį intelektą”, – pasiekimais džiaugėsi profesorius.
Visos KUL atliekamos robotinės operacijos nuodugniai registruojamos ne tik ligoninės duomenų bazėje, bet ir tarptautiniame TRUST robotinės chirurgijos registre.
Minint 1000 atliktų robotinių operacijų, KUL surengė mokslinę konferenciją, kurioje kolegoms pristatė nueitą kelią bei pasidžiaugė pasiektais rezultatais.
KUL Komunikacijos tarnyba
