Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Moters ir vaiko klinikos akušerės pirmosios Lietuvoje pradėjo pogimdyminiu laikotarpiu prižiūrėti ir išleisti į namus mažos rizikos gimdyves. Šis pokytis žymi svarbų žingsnį akušerijos praktikoje, siekiant dar aukštesnės gimdyvių priežiūros kokybės, didesnio paslaugų efektyvumo ir akušerių profesijos prestižo.
Jeigu gimdyvė yra visiškai sveika ir nepasireiškia nėštumą, gimdymą ar pogimdyminį laikotarpį apsunkinančių veiksnių, akušerė ne tik atlieka visą slaugos ir priežiūros procesą, bet ir savarankiškai pildo medicininę dokumentaciją, o gydytojas dalyvauja tik esant poreikiui.
„Tai ne tik nauja galimybė akušerėms, bet ir aiškus šios profesijos pripažinimas bei didėjantis pasitikėjimas mūsų, kaip specialistų, kompetencija. Esame įgalintos tapti dar savarankiškesnėmis ir auginti akušerio profesijos identitetą. Esame sukaupusios praktines žinias, puikiai išmanome ir gebame taikyti gerųjų praktikų algoritmus, dokumentacijos tvarkymą, nuolat atnaujiname įgūdžius ir keliame kvalifikaciją. Džiugu, kad šią patirtį jau galime pritaikyti prižiūrint, konsultuojant ir lydint mažos rizikos moterį nuo vaikelio gimimo iki šeimos išlydėjimo į namus“, – progresu džiaugiasi KUL Moters ir vaiko klinikos Gimdymo ir pogimdyminio sektoriaus vyresnioji akušerė Miglė Marozienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad akušerių vadovaujama gimdyvių priežiūra nėra naujovė pasaulyje ir jos nauda yra pagrįsta mokslu.
„Tyrimai rodo, kad savarankiška akušerių priežiūra yra susijusi su mažesniu medicininių intervencijų skaičiumi, geresne gimdyvių emocine būkle, artimesniu ryšiu su pacientėmis ir didesniu jų pasitenkinimu suteiktomis paslaugomis. Be to, toks modelis leidžia geriau paskirstyti sveikatos priežiūros išteklius, užtikrina ekonomiškai efektyvesnę sistemą ir mažina perteklinį gydytojų darbą“, – sako Gimdymo ir pogimdyminio sektoriaus vyresnioji akušerė.
Akušerio savarankiškumo darbo privalumai yra įrodyti mokslo. Savarankiška akušerių priežiūra siejama su mažesne medicininių intervencijų rizika, geriau užtikrinama pacienčių psichologinė gerovė bei palaikomas dar artimesnis ryšys su paciente. Tai lemia didesnį pasitenkinimą paslaugomis bei užtikrina ekonomiškai efektyvesnę sveikatos priežiūrą.
Pasak KUL Moters ir vaiko klinikos vadovo prof. Lino Rovo, akušerių kompetencijų plėtimas ir įgalinimas, dar labiau stiprina ir efektyvina klinikos veiklą.
„Iki šiol daugelis procedūrų ir priežiūros etapų buvo dubliuojami: tą patį darbą atlikdavo ir gydytojas, ir akušeris. Nuo šiol kiekvienas dirba savo kompetencijų ribose. Šiandienos KUL akušerių savarankiško darbo aprėptys parodo jų kompetencijos galimybes ir mūsų gydytojų pasitikėjimą jų žiniomis. Akušeriai jau gana senai atlieka pagrindinį darbą prižiūrint gimdyves ir moteris po gimdymo. Nuo šių metų KUL jie įgalinti pilnai atlikti reikalingas slaugos procedūras, dokumentacijos tvarkymą. Jie pradeda ir užbaigia procesą. Žinoma, tai taikoma, kai nėra žymesnės gimdymo ar pogimdyminio proceso patologijos ir gydytojo dalyvavimas nėra būtinas“, - pokyčius vardijo vadovas.
Pasak jo, KUL akušerių savarankiškumas – ilgo proceso rezultatas.
„Pirmuosius žingsnius žengėme dar 2008 metais, kai KUL įsteigė pirmąjį Baltijos šalyse akušerių savarankiško gimdymo poskyrį. Šią patirtį vėliau perėmė ir kitų miestų stacionarai“, – prisiminė L. Rovas.
KUL direktorė slaugai Aida Smagurienė džiaugiasi pasiektais pokyčiais akušerijos srityje ir sako, kad tai atveria galimybes dar labiau kelti šios srities specialistų pasitenkinimą savo darbu, didinti akušerių profesijos pripažinimą ir skatinti rinktis būtent šią specialybę.
„Esame universiteto ligoninė ir mums ypač svarbu didinti akušerių, slaugytojų savarankiškumą, plėsti jų kompetencijas ir taip auginti profesionalų kartą. Tik šiuo keliu einant užtikrinsime aukščiausio lygio pacientų priežiūrą“, – teigia A. Smagurienė.
KUL Komunikacijos tarnyba
