
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) partnerystė su Tarptautine Vilniaus moterų asociacija sužydėjo viltimi pacientėms, kurioms, tiriant ar gydant krūtų vėžį, būtini specialūs žymekliai.
Asociacija, jau 16-ąjį kartą organizuojanti labdaros iniciatyvą „Blossom of Hope“ , skirtą kovai su šia klastinga liga, padovanojo ligoninei 50 žymeklių, kurie yra reikalingi šiuolaikiškai krūtų vėžio diagnostikai.
Pasak KUL Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovo, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininko Alvydo Česo, krūties žymekliai yra tikslumo bei kokybiško tyrimo sąlyga. Šios medicininės priemonės naudojamos navikui pažymėti prieš chirurginę operaciją.
„Kai atliekame mamografijos ar echoskopijos tyrimą ir pamatome labai nedidelį įtartiną darinį, kuris dažnai siekia 2-4 mm, įtariame, jog tai gali būti ikivėžinis susirgimas arba labai ankstyva vėžio stadija. Biopsijos ar operacijos metu darinį krūtyje labai sudėtinga rasti, todėl atliekant mamografijos ar biopsijos tyrimą įvedame specialius krūties žymeklius. Jais pažymime įtartiną darinį. Žymėjimas labai svarbus tolesniam pacientės ligos sekimui vaizdiniais tyrimo metodais bei būtinas gydytojams chirurgams planuojant operacinį gydymą, nes navikinis audinys nuolat keičiasi, o kartais ir visai išnyksta. Krūties žymekliai matomi radiologinių tyrimų metu, taip pat po darinio pašalinimo atliekant echoskopiją“, – dovanotų priemonių svarbą paaiškino A. Česas.
KUL Direktorius medicinai prof. dr. Antanas Gulbinas džiaugėsi, kad įstaigoje onkologinėmis ligomis sergantiems pacientams teikiama visa apimanti pagalba – nuo ligos diagnozės iki kompleksinio gydymo bei reabilitacijos. Į šį procesą įsitraukia multidisciplininė specialistų komanda, kuri vadovaujasi kompleksiniu požiūriu ir pacientui suteikia įvairiapusę pagalbą.
KUL kasmet nustatoma apie 250 naujų krūtų vėžio atvejų, atliekama apie 300 krūtų operacijų, iš kurių daugiau nei 200 – dėl krūtų vėžio.
„Visos ligoninės turi geros įrangos, specialistų, valstybė turi programą, tačiau labai daug moterų tuo nepasinaudoja“, – apgailestavo Tarptautinės Vilniaus moterų asociacijos vadovė Ugnė Kukliauskaitė ir kartu su 16-osios akcijos „Sužydėjusi viltis“ pirmininke Aušra Mikulyte domėjosi, kaip būtų galima prisidėti prie Vakarų Lietuvos regiono moterų skatinimo tikrintis.
Krūtų vėžio ankstyvosios diagnostikos programa, Lietuvoje vykdoma nuo 2005 metų yra skirta moterims nuo 50 iki 69 metų (imtinai). Tačiau nuo 2025 m. sausio 1 d. ja galės pasinaudoti kur kas daugiau moterų. Ji bus skirta moterims nuo 45 iki 74 metų (imtinai), kurioms kartą per 2 metus bus atliekamas mamografinis tyrimas ir jo vertinimas..
Pasak l.e.p. KUL Krūtų centro vadovo Donato Petrausko, svarbu suprasti, kad krūtų vėžio ankstyvos diagnostikos programa yra ne tada, kai moterys jaučia kokius nors simptomus, sukietėjimus, guzelius, o tada, kai ji jaučiasi visiškai sveika ir jokių įtarimų nėra. Ankstyva vėžio diagnostika gali išgelbėti žmogų nuo sunkių pasekmių, operacijų, chemoterapijų ir ankstyvos mirties. Medikai taip pat atkreipia dėmesį, kad krūtų vėžys nėra tik moterų liga. Juo serga ir vyrai.
KUL dėkoja Tarptautinei Vilniaus moterų asociacijai bei „Roche Lietuva“ kompanijai už bendradarbiavimą, reikšmingą iniciatyvą bei paramą krūties vėžiu sergančių pacientų diagnostikai ir gydymui.
KUL Komunikacijos tarnyba