Krūtų vėžio radioterapija taikant inovatyvią gilaus kvėpavimo kontrolę

Radioterapija yra vienas iš pagrindinių kombinuoto krūties vėžio gydymo metodų. Mokslo tyrimų rezultatai patvirtinta, kad jos vaidmuo labai svarbus – sumažėja ne tik ligos atkryčių rizika, bet ir prailgėja pacienčių išgyvenamumas.

Klaipėdos universiteto ligoninėje (KUL) įdiegtos šiuolaikinės radioterapijos technologijos, kurios atvėrė dar daugiau galimybių optimizuoti pacienčių gydymą.

Pasak KUL Radioterapijos centro vadovės dr. Aistos Plieskienės, radioterapija yra vienas iš svarbiausių efektyvių krūties vėžio gydymo metodų. Kasmet Lietuvoje diagnozuojama 1500 krūties vėžio atvejų. Apie 30 proc. visų kasmet naujai diagnozuotų moterų vėžio atvejų yra krūties vėžys, o maždaug 80 proc. ankstyvos stadijos vėžiu sergančių pacienčių skiriama pooperacinė radioterapija.

KUL Radioterapijos centre radioterapija planuojama moderniu kompiuteriniu tomografu „Discovery RT Gen 3”, o švitinimo procedūros atliekamos su kvėpavimo kontrole – naujuoju linijiniu greitintuvu Varian TrueBeam. Ši įranga gydytojams onkologams radioterapeutams padeda gerinti pacienčių paruošimo radioterapijai kokybę bei suteikia inovatyviausius įrankius vėžiui pažaboti.

„Naujasis kompiuterinis tomografas, planavimo sistema ir linijinis greitintuvas atvėrė ir naujus kelius šiuolaikinės radioterapijos realizavimui. Ši įranga atliepia specifinius piktybinių navikų vaizdinimo radioterapijoje poreikius bei leidžia kontroliuoti paciento organų judėjimą kvėpavimo metu”, – sako  A.  Plieskienė.

Medikės teigimu, po krūtį tausojančios operacijos radioterapija rekomenduojama beveik kiekvienai pacientei. Jaunesnėms nei 50 metų amžiaus – papildomai švitinama naviko ložė. Po radikalios mastektomijos spindulinis gydymas skiriamas rečiau, kai navikas diagnozuojamas didelis arba susideda iš kelių židinių, aptinkama metastazių limfmazgiuose. Sritinių limfmazgių švitinimas atliekamas nustačius juose metastazes.

KUL taikoma šiuolaikinė radioterapija yra saugi pacientėms, gydomoms dėl krūties vėžio.

„KUL nauji šiuolaikiniai švitinimo metodai buvo tobulinami ir diegiami vis labiau suvokiant jonizuojančios spinduliuotės poveikį širdžiai. Radioterapijos centre į klinikinę praktiką įdiegus naujausią kairės  krūties 4D švitinimo metodiką, pasitelkiama kvėpavimo kontrolė. Krūties vėžiu sergančios pacientės švitinamos gilaus įkvėpimo fazėje sulaikius kvėpavimą. Procedūros metu labai tiksliai į taikinį realizuojama paskirtoji dozė, apsaugant greta esančius sveikus organus. Giliai įkvėpus, dozė sumažėja ne tik visai širdžiai, bet ir kairiosios vainikinės arterijos priekinei tarpskilvelinei nusileidžiančiajai šakai bei plaučiui dėl jo išsipūtimo ir tūrio padidėjimo”, - pasakoja A. Plieskienė.

Pasak jos, pradėjus taikyti kvėpavimo kontrolę, vis plačiau pasitelkiame hipofrakcijinės radioterapijos metodą. Jis patogus pacientėms, nes radioterapijos procedūroms reikia atvykti ne 25, o 15 kartų.

A.Plieskienė džiaugiasi ligoninėje įdiegta pažangia technologija bei galimybe pacientams taikyti efektyviausias šiuolaikinės radioterapijos procedūras, tačiau pabrėžia, kad tai nebūtų įmanoma be aukštos kvalifikacijos kolegų profesionalų komandos.

„Kad ir kaip šiais laikais būtų pažengęs mokslas ir technologijos, reikia nepamiršti, kad visus naujus radioterapijos metodus diegia žmonės – mokslo žinias įgiję specialistai – gydytojai onkologai radioterapeutai, medicinos fizikai ir radiologijos technologai“.

KUL Komunikacijos tarnyba