Klaipėdos universiteto ligoninė: dveji metai reformų, milžiniškos skolos – kuo tai baigsis?

Klaipėdos universiteto ligoninė (KUL) vis įvykių sūkuryje.Trijų ligoninių jungimas į vieną darinį bus baigtas šių metų rugsėjį, o pusmetį įstaigai vadovaujantis dr. Audrius Šimaitis teigia, kad ligoninės skola valdoma, pavyko rasti susitarimą su profesine sąjunga, bus pradėtas Skubios pagalbos skyriaus projektavimas.

Apie tai, kokia iš tiesų yra situacija Klaipėdos universiteto ligoninėje kalbamės su ligoninės vadovu dr. A. Šimaičiu.

– Praėjusią savaitę buvote susitikęs su regionų merais. Klaipėdos meras Arvydas Vaitkus teigė, kad gaunama informacija iš KUL darbuotojų kelia susirūpinimą. Taip pat išsakė susirūpinimą dėl artėjančios vasaros, kai į pajūrį suvažiuoja daug poilsiautojų ir ar ligoninė bus pajėgi užtikrinti paslaugas. Gal galėtumėte atskleisti, kokiais rūpesčiais gyvenate?

– Galiu užtikrinti ir pacientus – tiek Vakarų Lietuvos gyventojus, tiek visus poilsiautojus, kurie nori atvažiuoti pasidžiaugti visais paplūdimių teikiamais malonumais – ir Neringa, ir Palanga, tikrai mūsų ligoninė teikia visas būtinas ir planines paslaugas.

Mes dabar gyvename pačiam pokyčių sūkuryje. Tiksliau, viduryje. Kaip žinote, – kai buvo įsteigta Klaipėdos universiteto ligoninė, buvo sukurti trys atskiri filialai, bet kiekviena ligoninė išliko su savo struktūra, su savo administracija, su savo skyriais. Buvo daugybė dubliuojančių skyrių, tiek administracijoje, tiek ir klinikinių skyrių.

Mūsų ir ministerijos požiūriu – tai yra neefektyviai veikianti struktūra. Tai reiškia, kad mokesčių mokėtojų pinigai nėra tinkamai išnaudojami tam, kad būtų teikiamos geresnės sveikatos apsaugos paslaugos. Mūsų tikslas – sujungti ir daugybę klinikų. Pavyzdžiui, veikiančios čia – ir veikiančios Jūrininkų ligoninėje. Nebuvo vienos vizijos, kaip ši ligoninė veiktų kaip viena struktūra.

Nuo tada, kai pradėjau dirbti – asmeniškai susitikau su kiekvieno skyriaus darbuotojais, išklausiau lūkesčius, pastebėjimus, aptarėme einamuosius reikalus. Vėliau su kiekvienu skyriumi susitikome vadybos grupėje. Lygiagrečiai veikė jungimo grupė, kurios tikslas sukurti modelį, kaip galėtų veikti ši nauja ligoninė.

Visi šie procesai atvedė iki vasario 9-osios, kai pristatėme ligoninės viziją. Po šio pristatymo vyko debatai ir aptarimas su visa ligonine. Mes užkūrėme debatų ir diskusijų procesą, kad kiekvienas darbuotojas turėtų galimybė išsakyti, kokią jie ligoninę nori matyti ateityje. Remiantis tuo, mes paruošėme galutinį pasiūlymą, kaip atrodys mūsų būsima ligoninė. Kitas susitikimas – balandžio gale su dalininkais. Tikėkimės, kad ši struktūra bus patvirtinta ir tada galėsime skelbti konkursus į naujas pozicijas.

Dabar mes gyvename laukimo fazėje – laukiame dalininkų susirinkimo ir po to prasidės konkursai į įvairias pozicijas – klinikų vadovai, administracinių padalinių vadovai, vyresniosios slaugytojos, toliau administratoriai vadybininkai. Mes per porą mėnesių turėsime suruošt apie 130 konkursų į įvairias pozicijas.

– Kaip jūs vertinate pasvarstymus dėl Vaikų ligoninės, neva ji galėtų tapti jūsų ligoninės dalimi?

– Galiu užtikrinti, kad ši iniciatyva tikrai yra ne iš mūsų. Mes šiuo metu nenorime net pagalvoti, kad tas procesas būtų. Mes dabar turime labai daug darbų, reformų, kurias reikia įgyvendinti pirma čia ir spręsti įvairiausius klausimus, susijusius su pokyčiais, su reformomis.

Kolektyvas jau beveik dvejus metus yra pokyčių būsenoje ir norisi užbaigti šitą etapą ir pradėti naują gyvenimą. Mes labai norime, kad greičiau praeitų šis periodas ir ateitų rugsėjo 1-oji. Planuojame, kad pradėsime dirbti kaip vienas konsoliduotas junginys, kuris vadinasi Klaipėdos universiteto ligoninė. Be jokių filialų, be jokių pasidalinimų. Tiesiog kaip vienas junginys. Mes susikoncentravę į tai, nes galvojame, kad tai optimaliausia forma, galinti duoti daugiau naudos.

– Vis girdime bauginančius skaičius apie KUL skolą. Kai kur įvardijama ir 18 mln. eurų. Kokia iš tiesų yra ligoninės skola ir kokia jos kilmė?

– Praėjusių metų pabaigos ataskaitoje nurodyta, kad deficitas – 12,4 mln. eurų. 18,4 mln. eurų – čia prognozuojamas 2024-ųjų pabaigai. Tos skolos susidarė dėl kelių faktorių. Čia nėra vieno faktoriaus.

Bet pats pagrindinis – galimai neteisėtai tuo metu Klaipėdos savivaldybės universiteto ligoninės patvirtintas pasiūlymas padidinti atlyginimus. Tai 2023-iaisiais mums kainavo 8 mln., o šiais metais irgi panašią sumą. 2023-iaisiais, peržvelgus finansinius srautus, matome, kad buvo visiškai nevaldomos išlaidos. Ir trečias faktorius – daug, mano požiūriu, perteklinių išlaidų. Todėl ir kilo skola. Kitas faktorius – ši skola visiškai nebuvo valdoma. Nuo pat metų pradžių buvo sakoma, kad prognozuojamas finansinis deficitas, bet niekas nekalbėjo, koks planas jį valdyti. Dabar daug kas – tame tarpe ir meras – kelia teisingą klausimą apie planą. Mes turime konkretų planą, kaip mes tai valdysime.

Mano manymu, tai mūsų visos valstybės nesėkmė, kad mes, kaip valstybė, neturėjome plano šito valdyti. Bet čia istorija. Aš norėčiau, kad mes visi užbrauktume brūkšnį, pasakytume, kad tai istorija ir eitume į priekį. Aš labai tikiu šios ligoninės ateitimi, todėl ir esu čia. Pasirodė pirmieji pozityvūs ženklai, kurie aiškiai parodo, kad mes pradėjome lipti iš duobės. Kiekvieną mėnesį pagreitis deficito mažinimo yra 2,3 karto. Pagreičio mažėjimo tikslas – kad išlaidos taptų lygios pajamoms, išeiti į nulinį balansą. Mes negalime taip nubraukt brūkšnio: buvo kažkiek milijonu minuse ir išsyk pliusas. Taip neveikia. Tuo pagreičiu – labai džiaugiamės.

Dar viena gera žinia – praėjusiais metais mūsų pajamos iš ligonių kasų buvo 8,5 mln. kiekvieną mėnesį. Taip, šiemet ligonių kasų įkainiai padidėjo 7,4 proc. Tačiau, net jei paskaičiuotume pernai gautas sumas pagal šių metų įkainius (taip lyginti būtų teisingiau), matytume, kad šiemet jau sausį gavome kur kas daugiau. Sausį gavome – 9,7 mln. eurų. Vasarį dirbome pora dienų mažiau, nes trumpesnis mėnuo, ir gavome – 9,7 mln. Bet pažiūrėkit kovo mėnesį – mes jau turime 10 mln. eurų.

Atsimenate, viešojoje erdvėje nuskambėjo tai, kad ligoninė praėjusiais metais neįsisavino 6,4 mln. eurų už ambulatorines paslaugas? Dabar nuo sausio kas mėnesį – viršijame planus. Suteikiame daugiau paslaugų pacientams, kurios reikalingos.

Suteikiame ir naujų paslaugų, kurios nebuvo vystomos daugybę metų.

– Papasakokite, kokios tos naujos paslaugos.

– Mes pradėjome dalyvauti širdies/kraujagyslių ligų prevencijos programoje. Programos metu vertinamos žmonių rizikos sirgti širdies kraujagyslių ligomis ir įvertinti faktorius, kuriuos galima koordinuoti. Pavyzdžiui, mesti rūkyti, pritaikyti dietą, mažinti kraujospūdį. Nustato faktorius, kurie kelia grėsmę patirti infarktą artimiausioje ateityje.

Mes daugiau paslaugų ėmėme teikti nėščiosioms. Atsirado nėščiųjų dienos stacionarinės paslaugos – to anksčiau nebuvo. Ėmėme teikti konsultacijas besilaukiančioms moterims ir pagimdžiusioms apie žindymą. Tai gera žinia visoms Vakarų Lietuvos moterims.
Taip pat krūtų vėžio prevencijos programa.

Nuo birželio gerokai išplėsime skausmo paslaugas – yra gausybė pacientų, ypač onkologinių, patiriančių chroninį skausmą.

Pradedame ir paslaugas dėl miego ištyrimo. Neseniai skelbta, kad eilės atlikti polisomnografinių miego tyrimų sudarytos porai metų. Mes pradedame šias paslaugas nuo birželio.

Mūsų visa filosofija, kaip išlipti iš duobės, yra per du dalykus – tai plečiant paslaugas, kurios reikalingos pacientams ir tuo pačiu tai generuoja pajamas įstaigai. Antras dalykas – norime, kad mūsų veikla būtų produktyvi. Norime didinti efektyvumą. Mes įvedame visiškai naują dalyką Lietuvoje – vadybininkus administratorius. Jų tikslas – perimti iš gydytojų ir slaugytojų funkcijas, kaip tvarkaraščių sudarymas, eilių reguliavimas, viešųjų pirkimų organizavimas.

Mūsų vertinimas – ekonominis efektyvumas dėl to gali būti 2-3 mln. eurų.

– Praėjusią savaitę iš ligoninės atskriejo žinia, kad pavyko susitarti su profesinėmis sąjungomis. Koks tas susitarimas?

– Paveldėtoje atlyginimų mokėjimo tvarkoje yra labai daug netolygumų. Galima sakyti – keliais lygiais sumaišties ir chaoso elementų. Tiesiog logikos trūkumas. Mes norime įvesti aiškesnės logikos atlyginimų mokėjimo tvarkoje.

Vienas iš ryškiausių tokių momentų – ką akcentuoja profsąjungos ir jos yra teisios – atlyginimų koeficientų netolygumas tarp atskirų filialų. Jos nori, kad už tą patį darbą ir už tą patį darbo krūvį būtų vienodai apmokama. Mes pripažįstame tą faktą, kad jis toks yra. Mūsų reali situacija tokia, kad paimti ir išlyginti atlyginimus šiandien – reikia atliekamų finansinių lėšų banke, kurių pas mus nėra pakankamai, kad galėtume paimti ir per vieną dieną išlyginti. Jei mes gyventume su plius 20 mln. – tada sakytume, spaudžiame ranką, išlyginame ir viskas tvarkoje. Mes galvojame, kad tai įmanoma padaryti, bet reikia daryti palaipsniui ir mes susitarėme, kad iki birželio 14-osios su profsąjunga pasieksime sutarimą, kokiomis datomis ir kaip mes mažiname.

Bet turime turėti galvoje ir finansinę ligoninės situaciją, kad didinant mes neišbalansuotume tos geros krypties, kurią dabar esam pasiekę.

– Pristatydamas ligoninės viziją ištarėte ir frazę, kad Europoje neparuošiama tiek medikų, kiek reikia. Ar yra galimybė įdarbinti iš trečiųjų šalių?

– Trūksta medikų ir slaugytojų ne tik Europoje, bet ir visame pasaulyje. Viešėjau Singapūre ir Japonijoje – jie tą pačią problemą turi. Singapūre dirba daug slaugytojų iš Filipinų.

Reikia stiprinti slaugytojos prestižą ir visuomenėje. Taip pat mes turime skatinti slaugytojos prestižą ir ligoninės bei pačios sveikatos sistemos viduje. Mūsų vizija irgi remiasi tuo. Mūsų ir pasiūlymas, kad būtų atskiras direktorius slaugai. Kitas dalykas – norima stiprinti išplėstinės praktikos slaugytojos vaidmenį. Lietuva gerokai atsilieka nuo Vakarų pasaulio, kur slaugytojos funkcijos išplėstos.

Visuomenės poreikis medicinai labai stipriai augs. Prognozės, kad iki 2050-2070 m. kai kuriose valstybėse procentas nuo BVP sveikatai viršys 25 proc. Įsivaizduokite, jis Lietuvoje dabar siekia 6,7 proc. Tai susiję su senstančia visuomene. Taip pat ir medicinos pažanga.

Kuo daugiau mes gydome, tuo daugėja pacientų su daugybiniais sutrikimais. Technologijos, vaistai – brangūs. Daugybė faktorių rodo, kad medicina taps labai brangi. Slaugytojų vaidmuo bus ypatingas. Skatinčiau kuo daugiau dėmesio skirti slaugytojos institucijos vystymui.

Pas mus jau yra gydytojų iš trečiųjų šalių. Pavyzdžiui, Ukrainos. Į mus kreipėsi ir gydytojas iš Libano, baigęs universitetą Kaune. Gražiausiai kalba lietuviškai. Tokių pirmųjų kregždžių tikrai yra.

Jei žiūrėti atlyginimus – jie nėra toli nuo uždirbamų Anglijoje. Prognozuoju, kad 5-7 metų eigoje Lietuva gali tapti patrauklia šalimi atvykti dirbti. Manau, kad mes palaipsniui tapsime vis labiau patrauklūs.

– Matome, kad prie KUL prisijungia naujų gydytojų. Kaip pavyksta juos prisivilioti?

– Jei skaičiuoti nuo praėjusių metų rudens – mes įdarbinome apie 40 naujų gydytojų. Manau, kad pagrindinė priežastis – jie tiki šios ligoninės ateitimi.

– Kaip manote, ką reikėtų pakeisti, kad nebegirdėtume skaudžių istorijų apie medikų savižudybes, apie kaltinimus mobingu?

– Čia pats sunkiausias klausimas. Savižudybei nėra vienos priežasties. Tai ir kultūriniai, ir socialiniai, ir žmogaus aplinkos klausimai.

Mes negalime pakeisti aplinkos, kurioje žmogus augo, gyvena, bet galima puoselėti tokią kultūrą, kurioje mobingas netoleruojamas.
Pagrindinis pokytis, kaip galime sukurti nepakančią aplinką – mes puoselėjame pagarbą vienas kitam ir orumą. Mes bendraujame, kooperuojame, žvelgiame vienas į kitą kaip į partnerį.

– Kaip jūs kaip medikas vertinate Lietuvos visuomenės sveikatą?

– Man nerimą kelia žmonių mityba ir nepakankamas dėmesys fizinei kultūrai. Pamenu, vienas kolega išsakė mintį: jei visą naudą, kurią teikia fizinis aktyvumas ir kasdienis reguliarus sportas, paverstume į tabletę, tai visi vadintų stebuklinga tablete. Tai nauda, kurią teikia fizinė kultūra, yra neįkainojama.

Rekomenduojama per dieną suvalgyti 7 porcijas vaisių, daržovių. Per dieną reikia gauti skaidulų 30 gramų. Tačiau tam reikia rimtų pastangų, retas kuris tiek suvalgo.

– Neseniai teko bendrauti su jūsų ligoninėje hospitalizuotomis nėščiosiomis. Jos pasiguodė, kad ligoninė vis dar atrodo nejaukiai, nejauki ir aplinka. Pasidalino mintimis, kad prie ligoninės galėtų atsirasti jaukių erdvių. O kokia jūsų svajonių ligoninė?

– Tokia pati. Norėčiau, kad čia atsirastų visiškai nauja ligoninė, kuri atitiktų pasaulinius standartus. Vietoje šio pastato, kuris pastatytas Brežnevo laikais. Manau, kad į ją investuoti nebeverta. Tikiuosi, kad su laiku atsiras valstybėje lėšų ir čia atsiras nauja ligoninė. Lietuvoje per Nepriklausomybės laikotarpį nepastatyta nė viena nauja, kai tuo tarpu Lenkijoje – dešimtys. Kelias jų mačiau pats. Štai Singapūre viešėjome prieš pora metų pastatytoje ligoninėje. Kai jie stato naują ligoninę – projektuoja ir kada ją griaus. Galvoju, kad čia turi būti ištisa valstybinė politika.

Klaipėdos universitetinės ligoninės nuotr./Klaipėdos universiteto ligoninės laboratorija

– Pristatydamas viziją akcentavote ir investicijas į ligoninės informacinę sistemą. Gal galėtumėte papasakoti, kas pasikeis?

– Siekiame, kad gydytojai turėtų įrankį, kuris leistų greitai suvesti informaciją apie pacientą ir kad ta informacija būtų lengvai pasiekiama. Tada gydytojas mažiau laiko sugaiš dirbdamas kompiuteriu, turės daugiau laiko pacientui.

Turėdama gerą informacinę sistemą – galėsiu laikyti ranką ant ligoninės ekonominio bei klinikinio pulso kaip direktorius.

Jei kalbėti apie pacientą – viskas prasideda nuo elementariausio skambučio į ligoninę. Nuo registracijos pas gydytoją. Nuo talono sukėlimo į bendrą sistemą. Kas vis dar neįmanoma kai kuriuose filialuose dėl neegzistuojančios informacinės sistemos, todėl pacientai turi registruotis skirtingais būdais pas skirtingus gydytojus – ko neturėtų būti.

Iš tikrųjų be šių dalykų šiuolaikinė ligoninė negali veikti jau senokai, o čia dar yra nesusipratimų.

15min.lt, Aurelija Jašinskienė