Gydytojus stebina pacientai, kurie į juos kreipiasi tik tuomet, kai žvynelinė būna pažeidusi visą kūną. Nors liga sukelia ne tik fizines, bet ir psichologines kančias, sergantieji vis dar mano, kad jiems niekas negali padėti. Klaipėdos universiteto ligoninės Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė teigia, kad Lietuvos ligoniams prieinamas šiuolaikinis gydymas – galima gyventi ne tik su švaria oda, bet ir nuo pažeidimo apsisaugoti sąnarius.
Ėmė sportuoti
Klaipėdietis Žilvinas (vardas pakeistas – red.) šiemet dalyvavo triatlono varžybose ir įveikė visą distanciją. Ši žinia nebūtų svarbi, jeigu jaunam vyrui dėl sunkios ligos nebūtų tekę atsisakyti sporto. Dabar jis ne tik mankštinasi, bet ir siekia sporto laimėjimų.
Kai Žilvinas buvo šešiolikos, ant kūno atsirado pirmieji žvynelinės požymiai. Laikui bėgant liga pasiglemždavo vis daugiau jaunuolio kūno, rankos, kojos, pilvas tapo dėmėti, jis nebegalėjo nešioti įprastų drabužių – stengdavosi paslėpti dėmes ir, žinoma, žiūrėdavo, kad šiurkštūs drabužiai dar labiau nedirgintų ligos pažeistų vietų. Galiausiai Žilvinas sako pastebėjęs, kad sportuojant – bėgant, plaukiant, jam ne tik ėmė skaudėti sąnarius, bet ir atsirasdavo dėmių sveikose vietose - ant veido, kitur. „Lioviausi sportavęs“, - sako vyras.
Per daugybę metų Žilvinas buvo gydomas įvairiais vaistais. Tepamieji, sako jis, nedaug tepadėjo, fototerapija padėdavo neilgam. Galiausiai, kai liga ėmė progresuoti, jam buvo skirti geriamieji vaistai, bet jų poveikio nė nepajuto. Prieš dvejus su puse metų, kai Žilvinui buvo 26-eri, gydytojai skyrė biologinių vaistų. „Per 3-4 mėnesius neliko niežulio ir dėmių, bet vis dar skaudėjo sąnarius. Ypač negalėdavau nieko daryti ištiesęs rankas. Tačiau per pusę metų praėjo ir šie skausmai“, - pasakoja vyras. Ir nors Žilvinas vis dar atsargiai elgiasi su svoriais, dabar liga jam nebetrukdo sportuoti. Vyras vaistus turi suleisti kartą per tris mėnesius. „Jaučiuosi gerai ir gal kiltų minčių atsisakyti vaistų, tačiau žinau, kad jei jų nevartosiu - liga sugrįš“, - sako jis.
Kiekvienas jaučiasi kitaip
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Infekcinių ir odos ligų klinikos vadovė Jolanta Česienė teigia, kad žvynelinė gali pažeisti bet kurią kūno odos vietą bei nagus ir sąnarius. Kiekvienam žmogui liga pasireiškia skirtingai.
Žmonės, kurių liga lengvesnė dažnai moka ją slėpti ne tik nuo aplinkinių, bet ir šeimos narių, nes gėdijasi.
„Kai paciento klausi, ar jūsų šeimoje niekas nesirgo žvyneline, jis atsako, kad ne, bet mamai ar močiutei nuolat pleiskanojo galvos oda. Taigi, šie žmonės net nežinojo, kad serga, arba sėkmingai slėpė ligą”, – sako gydytoja.
Ji pastebi, kad ir niežėjimas, kurį sukelia žvynelinė yra subjektyvus – vieniems jis sukelia didžiules kančias, kiti sako, kad niežulys nėra svarbiausias simptomas, dėl kurio kreipėsi į gydytojus.
Liga luošina
KUL medikė J. Česienė teigia, kad žvynelinė luošina žmogų ne tik pažeisdama odą ir sąnarius, kai jis negali atlikit tam tikrų judesių ir tai trukdo kasdieniam gyvenimui, pavyzdžiui, žmogus negali apsirengti. Bet liga luošina ir psichologiškai – žmogus gėdijasi savo būklės, vengia būti viešumoje, ji trukdo santykiams. Pavyzdžiui, jeigu pažeistos nagų plokštelės, žmonės gėdijasi paspausti ranką, moterys negali nusilakuoti nagų. Jei liga išplitusi, gali kilti antrinės infekcijos.
Su sergančiu žvyneline žmogumi sunku gyventi šeimynykščiams, nes nuo jo nuolat byra odos pleiskanos – jam atsiėdus, nusirengus toje vietoje lieka „kalnas“ pleiskanų, net vonia nuo jų gali užsikimšti.
Be to, toks žmogus kasdien turi tepti pažeistą odą ne tik vaistais, bet ir drėkinamaisiais kremais. O jie sutepa patalynę, drabužius, rankšluosčius…
Niežulys paprastai sustiprėja naktį. Su segančiu žmogumi negalima kartu miegoti, nes jis nuolat kasosi. Jeigu serga vaikai, tėvai iš viso negali pailsėti. Jiems reikia raminti vaiką, vaistais tepti niežtinčias vietas. Sutrinka ir šeimos atostogos, nes sergantysis vengia būti tarp žmonių, ypač ten, kur reikia nusirengti.
„Šeima turi planuoti kiekvieną žingsnį“, - sako gydytoja. Tai kelia neviltį ir net skatina depresiją.
Pagalbos neieško
„Vis dar nustembu, kai ateina pacientas su pažeista visa oda. Jis serga 15-20 metų. Kai jo klausiu, kaip gydėsi iki šiol, jis atsako, kad gydytojai skyrė tepamųjų vaistų, bet netrukus jis suprato, kad vaistai nelabai veiksmingi, dėlto arba nustojo juos naudoti, arba vaistinėje paprašo ko nors odai. Liūdniausia, kad žmonės mano, jog nėra pagalbos, nors yra efektyvus gydymas“, - pasakoja specialistė.
Kita vertus, yra pacientų, kuriems viena vyšnios dydžio dėmelė tampa pasaulio pabaiga ir jie nori stipriausių vaistų.
J.Česienė teigia, kad visų pirma, kai į dermatologą pacientas kreipiasi pirmąjį kartą, būtina nustatyti, ar negalavimus tikrai sukėlė žvynelinė. Jei liga yra vidutinio sunkumo ar lengva, t. y., jei bėrimas nėra išplitęs, pacientas pradedamas gydyti vietinio poveikio vaistais, skiriami ir odą drėkinantys kremai, fototerapija. Ligoniui patariama, kaip jis gali padėti sau, pavyzdžiui, pakeisdamas mitybą, atsisakęs žalingų įpročių.
“Šis pokalbis labai svarbus. Jeigu pacientas paiso mūsų patarimų, jo būklė gali stipriai pagerėti“, - tvirtina gydytoja.
Jei šios priemonės nepadeda, liga progresuoja ir tampa vidutinio sunkumo ar sunki, tuomet skiriami sisteminiai vaistai – leidžiamieji ar geriamieji. Žinoma, iš pradžių tiriama, ar paciento sveikata leidžia vartoti tokius vaistus. Aptariama gydymo taktika keliems mėnesiams, o šiam laikui praėjus vėl vertinama situacija ir sprendžiama kaip gydyti toliau.
„Pacientai neretai klausia, ar išgydysime ligą. Ne. Bet mes ją kontroliuosime. Tai reiškia, kad nebus bėrimų ir, kad liga nepažeis sąnarių. Bet jei ligonis nustos vartoti vaistus, liga sugrįš“, - aiškina klinikos vadovė.
Sunkiausiems – modernūs vaistai
Jeigu žmogui, sergančiam vidutine ir sunkia žvyneline, nepadeda minėtos priemonės, jam gali būti skiriamas moderniausias gydymas – biologiniai vaistai. Gydytoja sako, kad šie vaistai blokuoja suaktyvėjusią imuninę reakciją. Vieni jų slopina T-limfocitų aktyvumą, o kiti – mažina imuninių ląstelių kiekį odoje, sąnariuose ir kraujyje. Biologiniai vaistai yra labai brangūs, todėl skiriami tik tiems pacientams, kuriems kiti sisteminiai vaistai nepadėjo.
Kur kreiptis?
Žmogus, kuris įtaria, kad galėtų sirgti žvyneline, pirmiausia turi kreiptis į šeimos gydytoją. Toliau pacientas bus nukreiptas pas gydytoją dermatologą. Specialistas spręs, koks gydymas geriausiai padėtų.
Deja, pas dermatologus nėra lengva patekti – šių gydytojų trūksta ne tik Lietuvoje, bet ir visoje Europoje, todėl susidaro didžiulės eilės.
Kol pacientai laukia eilėje, J. Česienė ligoniams pataria nenusiminti ir nesustoti ieškoti ieškoti gydytojo, kuris gali padėti.
Parengta pagal 15min.lt straipsnį
