Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai organizavo mokslinę-praktinę konferenciją „Aktuali patologijos diagnostika (IV)“. Joje specialistai apžvelgė vėžinių ir kitų susirgimų diagnostikos ir gydymo aktualijas bei pristatė naujoves.
Pasak renginio pranešėjų, patologinė imunohistocheminė ir molekulinė diagnostika kartu su radiologine diagnostika yra chirurginio ir individualizuoto onkologinių pacientų gydymo pagrindas.
Gydytojai dalijosi žiniomis ir patirtimi inicijuojant multidisciplininę diskusiją ir tokiu būdu optimizuojant komandinį įvairių specialybių gydytojų darbą kovoje prieš vėžį.
Pranešimus onkologinės diagnostikos ir gydymo temomis pristatė lektoriai iš Lietuvos, Latvijos, Švedijos.
Konferenciją palaikė ir sveikinimo žodį tarė Klaipėdos universiteto rektorius prof. dr. Artūras Razbadauskas.
Pasak Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininko doc.dr. Jono Jurgaičio, kasmetinė multidisciplininė konferencija, skirta aktualiai patologijos diagnostikai, gerina įvairių specialybių gydytojų tarpdisciplininį bendradarbiavimą.
„Toks renginys taip pat plečia gydytojų ir kito medicininio personalo kompetencijos ribas. Žengiame teisingu keliu, siekiant efektyvios onkologinių, ir ne tik, pacientų diagnostikos bei gydymo“, – sakė J.Jurgaitis.
Konferencijoje gydytoja patologė švedė Aleeza Roth apžvelgė plaučių vėžio PDL1 diagnostines naujoves. Pasak specialistės, individualizuotas plaučių vėžio gydymas pirmiausia priklauso nuo teisingai paimtos biopsijos ir specializuoto patologinio imunohistocheminio ištyrimo.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Valstybinio Patologijos centro gydytoja patologė Agnė Šimbelytė su kolegomis dalijosi PDL1 imunohistocheminio tyrimo svarba individualizuotam gydymui.
Klaipėdos universiteto ligoninės(KUL) gydytoja radiologė, Diagnostikos klinikos vadovė, doc. dr. Nemira Jurkienė pristatė PET/KT galimybes nustatant plaučių vėžį. KUL gydytojas krūtinės chirurgas Paulius Radziminskas aptarė ekscizinės biopsijos svarbą.
Renginyje medikai apžvelgė retų ir sudėtingų patologijų – tulžies latakų vėžio, šlapimo pūslės vėžio diagnostikos ir gydymo atvejus, aktualiausias krūties vėžio diagnostikos ir gydymo naujoves.
KUL gydytojas chirurgas, Klaipėdos chirurgų draugijos pirmininkas, doc. dr. Jonas Jurgaitis pristatė vieną svarbiausių – chiruginį – klastingo, sunkiai diagnozuojamo ir nenuspėjamo tulžies latakų vėžio (cholangiokarcinomos) gydymo būdą.
KUL gydytojas patologas Ilja Rudoj aptarė patologinę diagnostiką, tulžies latakų vėžio tipus bei kilmę, IDH1 imunohistocheminius ir molekulinius žymenis. Gydytojas onkologas chemoterapeutas, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugijos pirmininkas Alvydas Česas gilinosi į prasiplėtusias šio vėžio chemoterapijos galimybes.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų (LSMUL KK) gydytojas gastroenterologas, doc. dr. Dalius Petrauskas aptarė sudėtingą endoskopinę diagnostiką.
Šlapimo pūslės vėžio aktualijas ir sudėtingą operacinį gydymą pristatė KUL gydytojas urologas, Urologijos skyriaus vedėjas Raimundas Venckus.
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytoja patologė Ieva Rubavičiūtė paminėjo šio vėžio itin komplikuotą patologinę diagnostiką iš biopsinės ir operacinės medžiagos.
Apie krūties vėžį pranešimus skaitė KUL gydytoja onkologė chemoterapeutė Aušra Bankauskaitė ir VULSK VPC gydytoja patologė Rūta Barbora Valkiūnienė.
KUL gydytoja genetikė, Medicininės genetikos ir molekulinės diagnostikos skyriaus vedėja doc. dr. Jūratė Gruodė kolegoms papasakojo apie molekulinius vėžio žymenis, BRCA1, BRCA2 ir kitas mutacijas, plačias molekulinės diagnostikos galimybes ir taikinių terapiją. Imunohistocheminio metodo subtilybėmis savo pranešime dalinosi gydytoja patologė iš Vilniaus , dr. V. Aleksiuk.
Konferencijoje aptartos KUL Patologijos skyriaus – trečio pagal dydį šalyje ir didžiausio Vakarų Lietuvos regione patologijos centro – diagnostikos ir plėtros galimybės. Centro diagnostikos įžvalgomis dalijosi gydytoja patologė, skyriaus vedėja Loreta Radvinskienė.
„Diskutavome apie Patologijos skyriaus veiklos skaitmenizaciją ir dirbtinio intelekto panaudojimą, „auginat“ asistentą, kuris palengvintų darbą gydytojui patologui. Taip pat apžvelgėme įvairių diagnostinių – morfometrinių, analitinių algoritmų pritaikymą imunohistocheminių reakcijų kiekybiniam ir kokybiniam vertinimui. Kolegiškai priėjome išvados, jog stiprus KUL Patologijos diagnostikos centras yra stuburas onkologinių ligų diagnostikoje ir sudaro galimybes augti ir stiprėti onkologijos gydymo perspektyvoms ligoninėje. Tai didžiulė pagalba onkologiniams pacientams gauti greitas ir kokybiškas diagnostikos ir gydymo paslaugas Vakarų Lietuvos regione, neišvykstant iš savo gyvenamos vietos“, – sakė L. Radvinskienė.
Konferenciją organizavo Klaipėdos chirurgų draugija, bendradarbiaujant su Klaipėdos universitetu, Klaipėdos universiteto ligoninės gydytojais patologais, Lietuvos onkologų chemoterapeutų draugija, Pažangiosios medicinos draugija, Lietuvos patologijos laborantų asociacija.
Klaipėdos universiteto ligoninės Komunikacijos tarnyba
