Blužnis – nuolatinėje sveikatos sargyboje

Blužnis – organas, į kurį kreipiame mažai dėmesio, tačiau jis yra nepaprastai svarbus mūsų sveikatai. Kokias funkcijas blužnis atlieka? Kaip kai kurios lėtinės ligos gali paveikti šį svarbų organą ir kodėl blužnį kartais tenka pašalinti?

Blužnis yra už šonkaulių, šalia skrandžio, kairėje pilvo pusėje. Tai minkštas organas, kuris atlieka kelis svarbius darbus ir lengvai gali būti pažeistas. Suaugusio vyro blužnis sveria vidutiniškai 192 g, o suaugusios moters – 153 g. Šio organo svoris ir spalva priklauso nuo prisipildymo krauju: tuščia blužnis yra melsvai raudona, prisipildžiusi krauju – raudona. Nėštumo metu vaisiaus blužnis yra pagrindinis kraujodaros organas net iki devinto vystymosi mėnesio, paskui jos funkcijas perima kaulų čiulpai.

„Šis organas priklauso limfinei ir kraujodaros sistemoms. Tai pailgos, suapvalintos ir įgaubtos plokštelės formos, panašios į pusmėnulį, vidaus organas, pusiau skystos konsistensijos, supamas kapsulės. Blužnis veikia kaip organizmo filtras ir kraujodaros organas. Filtruojant sunaikinamos senos ir pažeistos kraujo ląstelės. Blužnis taip pat svarbi kraujo, ypač baltųjų kūnelių, gamybai“, – pasakoja Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja hematologė Ermina Kėvalienė. Baltieji kraujo kūneliai, kaip žinome, kovoja su infekcijomis ir įvairiais į organizmą patekusiais patogenais.

Kodėl padidėja?

Blužnies veiklos sutrikimus ir padidėjimą gali lemti labai daug priežasčių, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar lyties. Kadangi šis organas atlieka ne vieną funkciją, gydytojos hematologės teigimu, jį gali paveikti daug veiksnių: kraujo, limfinės sistemos, kepenų ligos, įvairios infekcijos, piktybiniai dariniai.

„Apie tai, kad blužnis yra padidėjusi ir galbūt sutriko jos funkcijos, žmogus įprastai sužino atsitiktinai, atliekant radiologinius ar laboratorinius tyrimus, siekiant nustatyti kitas ligas, arba įvykus blužnies infarktui. Daž- niausiai blužnies padidėjimas ir atsiradę dariniai yra kitų ligų padarinys ar klinikinė išraiška. Blužnis gali padidėti dėl kelių priežasčių. Viena iš jų – infekcinės ligos, pradedant virusinėmis, pavyzdžiui, vaikams, jauniems žmonėms būdinga mononu- kleozė, ir baigiant sunkesnėmis bakterinėmis infekcijomis, sukeltomis parazitų, pavyzdžiui, maliarija, keliautojams sugrįžus iš endeminių šalių. Blužnis gali padidėti ir dėl įvairių lėtinių ligų, tokių kaip jungiamojo audinio, sąnarių, gastroenterologinių, kepenų cirozės, hepatito. Dar viena grupė ligų, kurios gali lemti blužnies padidėjimą, – kraujo ligos, t. y. limfoma, leukemija, mieloproliferacinės ligos“, – vardija galimas blužnies padidėjimo priežastis gydytoja hematologė E. Kėvalienė.

Padidėjusi blužnis gali pradėti blogiau filtruoti kraują ir taip padidinti pažeistų kraujo ląstelių kiekį organizme. Padidėjęs šis organas gali sutrikdyti trombocitų ir baltųjų kraujo kūnelių gamybą, o dėl jų trūkumo kraujyje organizmas nebegali tinkamai kovoti su infekcijomis. Taip pat galima anemija ir padidėjęs kraujavimas. Galų gale tai gali sukelti patologinius procesus pačioje blužnyje, gali sutrikti jos pačios aprūpinimas krauju.

Žmogus saikingai padidėjusios blužnies beveik nejunta, dažniausiai jokių simptomų nebūna. Tik kai kuriais atvejais padidėjusi blužnis sukelia skausmus pilvo viršuje, kairėje pusėje, ir greitą sotumo pojūtį valgant, nes ji spaudžia skrandį. Retais atvejais galimas skausmo išplitimas į kairį petį. Tai, kad blužnis yra padidėjusi, gali išduoti ir anemija, nuovargis, dažnai užklumpančios infekcijos, padidėjęs kraujavimas.

Įvertinama stebint kitų ligų eigą

Padidėjusią blužnį kartais galima apčiuopti. Normali blužnis čiuopiant nėra juntama, o jeigu padidėjusi, gydytojas, apžiūrėdamas pacientą, tuoj pastebės. Dažniau smulkaus kūno sudėjimo ar mažo svorio žmonės patys apčiuopia padidėjusią blužnį.

„Įprastai žmogus eina tirtis tada, kai blogai jaučiasi, karš- čiuoja savaitę. Kreipusis į šeimos gydytoją, užsiveda tyrimo mechanizmas ir, būna, aptinkama padidėjusi blužnis, nustatomos tai lėmusios ligos. Kai blužnis yra gerokai padidėjusi, žmogus gali justi spaudžiantį, veržiantį, maudžiantį, buką skausmą po kairiuoju šonkaulių lanku, ypač judėdamas. Tačiau intensyvaus skausmo nebūna, stiprų skausmą gali sukelti tik ūminė patologija,

t.y. blužnies infarktas. Lėtinėmis ligomis, tokiomis kaip kepenų cirozė, reumatologinės ar kraujo ligos, sergantys žmonės paprastai reguliariai lankosi pas gydytojus specialistus, jiems atliekami radiologiniai tyrimai, echoskopija, todėl atkreipiamas dėmesys ir į blužnies būklę. Atskiro blužnies būklės stebėjimo kaip ir neprireikia, ji įvertinama stebint kitų ligų eigą“, – dėsto pašnekovė.

Gera žinia ta, kad dažniausiai padidėjusi blužnis normalizuojasi, ypač persirgus infekcinėmis ligomis. „COVID-19 pandemijos metu būdavo pacientų su padidėjusia blužnimi, tačiau praėjus ligai susitvarkė tiek limfmazgiai, tiek blužnis. Kaip greitai blužnis atsigaus, priklauso nuo žmogaus imuninės sistemos“, – teigia gydytoja hematologė.

Retais atvejais blužnyje galisusidaryti pūlinukų. Taip nutinka sumenkus organizmo atsparumui, sergant infekcinėmis ligomis, kai bakterijų (stafilokokų ar streptokokų) patenka į blužnį. Susidariusį pūlinį blužnyje gali išduoti ilgai nekrintanti kūno temperatūra ir skausmai pilvo viršuje, kairėje pusėje ar pašonėje, kartais plintantys į kairį petį.

Kada šalinama?

Būna, kad blužnį prireikia pašalinti. Sveika blužnis yra minkšta ir lengvai sužalojama, tad greitai nukenčia dėl sunkesnės trau- mos, pavyzdžiui, per eismo įvykį. Sunkios traumos, patyrus stiprų smūgį, gali sukelti blužnies plyšimą. Kai blužnis – padidėjusi, tikimybė, kad ji plyš, yra dar didesnė. Plyšus blužniai, būklė būna pavojinga, nes galimas stiprus kraujavimas į pilvo ertmę, kitos komplikacijos. Jei įvykus pilvo traumai sumažėja sistolinis kraujospūdis, pastebimi ūminės mažakraujystės simptomai, galima įtarti gausų vidinį kraujavimą. Nukentėjusysis išblykšta, rečiau plaka širdis, purto drebulys, pila šaltas prakaitas, būdingas dažnas paviršutiniškas kvėpavimas, silpnas pulsas. Žmogų apima silpnumas, nerimas, jis gali nualpti. Sužeidus pilvo ertmės organus, labai greitai prasideda šokas. Todėl, plyšus blužniai, gali prireikti ją pašalinti.

Poreikį pašalinti šį organą gali lemti ir kita priežastis, pavyzdžiui, blužnies infarktas. Jis ištinka, kai blužnies kraujagyslės užsikemša ir trukdo kraujui patekti į blužnį. Tai gali įvykti dėl kraujo krešulių ar kitų kraujo ląstelių kaupimosi kraujagyslėse. Kai blužnies kraujagyslės užsikemša, blužnis gali patirti audinių mirtį, nekrozę.

„Blužnies infarktas įvyksta sergant kraujo ligomis ar vyresniame amžiuje susidarius trombų. Tačiau tokia rizika dažniausiai yra iš anksto numanoma ir pasistengiama to išvengti – kraujo ligos žmogui jau būna nustatytos, aptartos visos galimos komplikacijos ir būklės. Sveiko žmogaus blužnies infarktas įprastai neištinka. Blužnis gali būti šalinama ir tam tikrais atvejais, kai nustatomi izoliuoti dariniai. Tada gydytojų komanda, daugiadisciplinis konsiliumas, sprendžia, ar būtina šalinti blužnį. Be to, prieš ją šalinant, asmuo nuodugniai ištiriamas, surenkama anamnezė, atsižvelgiama į vartotus vaistus, kitas medžiagas, genetiką, kartais prieinama ir iki kaulų čiulpų tyrimo. Nutarus, kad blužnį būtina pašalinti, prieš operaciją pacientui rekomenduojama pasiskiepyti nuo pneumokokinės, meningokokinės ir B tipo Haemophilus influenzae infekcijų. Tai padeda apsisaugoti nuo labai sunkių komplikacijų“, – aiškina medikė.

Blužnis yra vienas iš tų organų (kaip ir, pavyzdžiui, tulžies pūslė, gimda, kiaušidės, sėklidės, inkstas), be kurių žmogus pajėgia gyventi, jei prireikia juos pašalinti. Blužnies funkcijas, ją pašalinus, perima kiti organai – kaulų čiulpai, kepenys, limfmazgiai. Vis dėlto gyvenant be blužnies gali padidėti organizmo jautrumas infekcijoms, nes blužnis – svarbus imuninės sistemos organas.

Sveika blužnis dirba savo darbą

Pasak pašnekovės, sveiko žmogaus blužnies funkcijų kontroliuoti, kišantis į jos veiklą, nereikia. „Blužnis dirba savo darbą kaip imuninės sistemos organas, ir viskas yra gerai. Tačiau jauniems žmonėms bent kartą per penkerius metus derėtų profilaktiškai atlikti pilvo echoskopiją, pažiūrėti, ar organai atitinka normos ribas, įvertinti limfmazgius. Vyresnio amžiaus asmenims atliekami patikrinimai pagal tam tikras programas. Specialių papildų blužnies veiklai pagerinti nėra. Mityba jai turi įtakos tiek, kiek ir bendrai organizmo svei- katai“, – teigia Klaipėdos universiteto ligoninės gydytoja hematologė E. Kėvalienė.

Įdomu, kad tradicinėje kinų medicinoje blužnis vadinama antrąja motina (pirmąja laikomi inkstai) ar antrąja širdimi. Kinų medicina rimtai vertina tam tikrų emocijų daromą įtaką organams. Manoma, kad blužnį veikia susirūpinimas ir išgyvenimai. Jeigu pernelyg ilgai būname susirūpinę, dėl ko nors kremtamės, graužiamės, pasak kinų medicinos žinovų, galime pakenkti blužnies veiklai, o tada puola infekcijos ar net iškyla pavojus susirgti onkologinėmis ligomis.

Dalia Valentienė, žurnalas “Savaitė”