Naujienos

Mes, žemiau išvardintų Klaipėdos universitetinės ligoninės bendruomenės atstovai, su dideliu susidomėjimu, suinteresuotumu ir nuogąstavimu stebime Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotą sveikatos priežiūros reformą, kitaip dar vadinama „kompetencijų centrų ir regioninio bendradarbiavimo modeliu pagrįstos asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ASPĮ) tinklo vystymu“. Tačiau SAM, rengianti ir derinanti teisės aktų pakeitimus, pati nurodo, kad „siūlomu Sveikatos sistemos įstatymo 121 straipsniu nėra nustatomas joks asmens sveikatos priežiūros įstaigų tinklas, o tik užtikrinamas atitinkamų paslaugų teikimo tolygumas Lietuvos Respublikos teritorijoje teritoriniu (regioniniu) principu.“

Taigi, mūsų supratimu, prisidengiant sveikatos reforma, sveikatos priežiūros įstaigų tinklo vystymu, iš principo Klaipėdos mieste vykdoma tik ligoninių pertvarka su Klaipėdos universitetinės ligoninės perėmimu Sveikatos apsaugos ministerijos pavaldumui. Nors iš esmės pritariame 2021 12 23 Seimo priimtam Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimui, sudarančiam teisines prielaidas Klaipėdos mieste veikti universiteto ligoninės statusą turinčiai ligoninei, ir kad Klaipėdos universitetas gali būti vienas ligoninės steigėjų, tačiau aklam ir skubiai vykdomam tikslui perleisti SAM Klaipėdos universitetinę ligoninę – nepritariame.

Pateikiame savo nuogąstavimo ir nepritarimo motyvus bei siūlymus sprendimų priėmėjams.

Visų pirma, Covid-19 pandemija – netinkamas laikas sveikatos priežiūros reformai vykdyti.

Matydami dažną personalo kaitą Sveikatos apsaugos ministerijoje, kitų kai kurių SAM pavaldumo stacionarinių ASPĮ veiklos nestabilumą, abejojame ar bus tinkamai pasirūpinta Klaipėdos universitetinės ligoninės darbuotojų ir miesto bei regiono pacientų poreikiais ir lūkesčiais. Bet koks sveikatos priežiūros paslaugų teikimo pablogėjimas, kai šiuo metu tiek Klaipėdos miesto, tiek viso regiono gyventojai gauna visas galimas aukščiausio (tretinio) lygio sveikatos priežiūros paslaugas, vargu ar būtų palankiai priimtas medikų bendruomenės ir bendrai visuomenės, jau nekalbant apie šiuo metu paslaugas ligoninėje gaunančius pacientus.

Planuojamos reformos šviesoje matome aiškiai tarpusavyje prieštaraujančius teiginius, kurie jau dabar verčia abejoti šios reformos sėkme.

Pateikiamose SAM ir Klaipėdos TLK ataskaitose ir planuose matome, kad planuojama ženkliai sumažinti įvairaus profilių lovų skaičių Klaipėdoje. Tačiau Covid-19 pandemijos, kuri neaišku kiek tęsis, metu neretai reikia lovų ir personalo skaičių ligoninėse didinti.

Sveikatos reformos siekis netolimoje ateityje sumažinti lovų skaičių ir tuo pat metu, esant poreikiui, jų surasti tiek, kiek reikia, ar iškelti paslaugų teikimą į mokyklas ar palapines, tuo pat metu atrodo keistai, kelia pagrįstų abejonių, ar SAM numatomos reformos užmojai pagrįsti vertintais pacientų poreikiais, ASPĮ galimybėmis?

Manome, kad planuojami reformos rengėjų veiksmai turėtų būti pirmiausia tinkamai ir suprantamai išdiskutuoti, apsvarstyti tiek su steigėjais, ASPĮ vadovais bei darbuotojais, visuomene, nes kiekvienas miestas, rajonas ar regionas turi savo specifiką.

Pirmiausia planuojami pokyčiai turėtų būti aptarti, išdiskutuoti su darbuotojais, kurie yra pagrindiniai, tiesioginiai paslaugų teikėjai pacientams, ir nuo jų pačių savo perspektyvos žinojimo, pokyčių, tikėtino rezultato supratimo priklauso visos reformos sėkmė.

Šiuo metu darbuotojams kyla daug klausimų: Kaip vyks reformos procesas? Kokie konkretūs veiksmai numatomi, ar bus atleidžiami darbuotojai, ar visi išsaugos savo darbo vietas? Jei keisis pavaldumas, ar keisis darbuotojų darbo vieta, ar bus išlaikyti šiuo metu esantys atlyginimai, kokios garantijos? Ar išliks buvusios galimybės tobulėti profesine prasme, ar bus tobulinamos technologijos ? Ar nebus naikinami atskiri paslaugų profiliai, ar darbuotojai neliks be darbo? Kokia bus nauda jų pacientams, ar jie neturės vykti į Kauną ar Vilnių po reformos?

Manome, kad lygiai taip nerimą jaučia ir pacientai, nes ir jiems neaišku, liks ar neliks ligoninė, kokias paslaugas gaus, o dėl kurių galimai teks vykti kažkur kitur? Reformos tiksluose deklaruojama, kad turi gerėti geografinis prieinamumas, bet vykdomi veiksmai yra gan prieštaringi ir net galimai priešingi deklaruojamiems tikslams.

Ligoninės medikų bendruomenės nuomonės dėl reformos vykdymo šalies politikai ir SAM nepaklausė, nors jų nuomonės turėjo būtį paklausta pirmiausia.

Priešingai, kai kurie politikai toliau skleidžia neteisingą, klaidinančią ir niekuo nepagrįstą informaciją. Todėl, kad tai nebūtų tik tušti žodžiai, norime paaiškinti, kad Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, net ir neturinčioje universiteto ligoninės statuso, nesančios SAM pavaldume, jau seniai buvo, yra ir neabejotinai ateityje bus vykdomi sveikatos mokslų srities moksliniai tyrimai, mieste ir regione teikiamos aukščiausio lygio sveikatos priežiūros paslaugos, įstaigos personalas išnaudoja savo potencialą bei karjeros galimybes įsisavindami aukščiausias technologijas (kai kurių nėra net Kauno ir Vilniaus universiteto ligoninėse). Todėl tikrai tenka apgailestauti, kad tie politikai, ar Seimo nariai, kurie garsiai kalba apie galimybes reformos kontekste pritraukti į regioną dideles investicijas, užsiimti eksperimentine plėtra, ligoninėje nesilankė ir su darbuotojais nebendravo, nepaaiškino reformos tikslų ir kokių rezultatų būtų siekiama iš tos reformos.

Nors SAM ir nurodo, kad buvo bendraujama su savivaldybių atstovais, bet su ligoninės darbuotojais taip pat niekas iš SAM atstovų nebendravo, jokia informacija apie numatomus pokyčius su jais nepasidalinta ir neaptarta, todėl galima teigti, kad reforma iš esmės vykdoma slaptai, nes pagrindiniai jos vykdytojai nieko apie tai nežino. Jie net nežino savo būsimos ateities planų, kiek savo darbą gali sieti su ligonine. Nežino to ir jauni, baigę universitetus, kolegijas, rezidentūras specialistai.

Todėl ligoninės bendruomenė, suprasdama pandemijos metu esamos situacijos sudėtingumą, kai teikia paslaugas sunkiai COVID liga sergantiems ne tik miesto, bet viso regiono gyventojams, tuo pat metu užtikrindama planinių ir skubių paslaugų teikimą, prašo Klaipėdos savivaldybės mero ir tarybos narių neskubėti perduoti Klaipėdos universitetinės ligoninės SAM pavaldumui, bet išdiskutuoti skubotus, konkrečiais veiksmais, finansiniais srautais, tikslinėmis analizėmis nepagrįstus ir net galimai imperatyvius pasiūlymus, įvertinti ligoninės perdavimo ilgalaikes pasekmes miestui, medikų bendruomenei ir bendrai miesto bei regiono gyventojams, ypač Covid -19 pandemijos metu.

Lietuvos gydytojų sąjungos Kretingos filialo Klaipėdos universitetinės ligoninės grupės pirmininkas Vytautas Grykšas

Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugos ir jiems prilygintų specialistų profesinės sąjungos pirmininkė Raimonda Medingienė

Klaipėdos universitetinės ligoninės sveikatos apsaugos darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Dainius Burdulis

Klaipėdos universitetinės ligoninės gydymo tarybos pirmininkas Gediminas Smailys

Klaipėdos universitetinės ligoninės slaugos tarybos pirmininkė Rasa Liutikienė

Klaipėdos universitetinės ligoninės tarybos pirmininkas, vyriausiasis gydytojas Vinsas Janušonis