Naujienos

Dovana KUL medikų komandai – krūties vėžio ankstyvosios diagnostikos skatinimui

2021-12-23

Krūties vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų Lietuvoje, o onkologija – viena iš Klaipėdos universitetinės ligoninės prioritetinių sričių. Čia pacientams ne tik suteikiamos aukšto lygio onkologinės paslaugos, bet ir taikomi šiuolaikiškiausi diagnostikos bei gydymo metodai.

Tarptautinė moterų asociacija, organizuojanti kovai su krūties vėžiu skirtą labdaros iniciatyvą „Sužydėjusi viltis“, Klaipėdos universitetinei ligoninei padovanojo 40 krūties žymeklių. Pasak Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovo Alvydo Česo, šios priemonės - tarsi kelrodis, kuris operacijos metu nurodo teisingą kryptį.
„Kai atliekame mamografijos ar echoskopo tyrimą ir pamatome labai nedidelį, įtartiną darinį, kuris dažnai siekia 2-4 mm, įtariame, jog tai gali būti ikivėžinis susirgimas arba labai ankstyva vėžio stadija. Tačiau biopsijos ar operacijos metu darinį krūtyje labai sudėtinga rasti. Todėl atliekant mamografijos ar biopsijos tyrimą įvedami specialūs krūties žymekliai, kuriais pažymimas įtartinas darinys. Žymėjimas labai svarbus tolimesniam pacientės ligos sekimui vaizdiniais tyrimo metodais bei būtinas gydytojams chirurgams planuojant operacinį gydymą, nes jo eigoje navikinis audinys keičiasi, o kartais ir visai išnyksta.
Krūties žymekliai - tai yra tikslumo ir kokybiško tyrimo atlikimo sąlyga, turėdami krūties žymeklius, kurie matomi radiologinių tyrimų metu taip pat po darinio pašalinimo atliekant echoskopiją, matome, jog toje vietoje tikrai viskas yra pašalinta“, - sakė A. Česas ir dėkojo tarptautinei moterų asociacijai už svarbią paramą-dovaną, kuri gerins pagalbos prieinamumą, įtariant krūties onkologines ligas. 

Padaryta didžiulė pažanga

„Anksčiau mes užčiuopdavome 2-3 cm navikus ir galvojome, jog tai yra nedidelis navikas, o dabar šaliname ženkliai mažesnius, kurie matomi tik radiologinių tyrimų metu.  Padarėme didelį žingsnį į priekį, kai Lietuvoje tuomet buvo nustatoma tik apie 50 ir mažiau proc. visų pacienčių su ankstyvomis ligos stadijomis, o dabar turime beveik 80 proc. nustatymą pirmų ir antrų vėžio stadijų”, - apie daromą pažangą diagnozuojant ankstyvas vėžio stadijas pasakojo KUL Onkologijos chemoterapijos klinikos vadovas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje įdiegtos šiuolaikiškos ir efektyviausios krūtų susirgimų diagnostinės technologijos: echoskopijos, kompiuterinės mamografijos, mamografijos su navigacine sistema, magnetinio rezonanso tomografijos, scintigrafijos, atliekami audinių patologijos, imunohistocheminiai bei genetiniai tyrimai.
Krūtų chirurgijos sektoriuje dirbantys chirurgai operacijų metu taiko šiuolaikiškiausius diagnostikos metodus. Ligoninėje veikia vienas moderniausių regione mamografas ir tomosintezės aparatas, kuris leidžia atlikti itin mažų įtartinų navikų iki 2–3 mm stereotaksines biopsijas.

Klaipėdos universitetinėje ligoninėje onkologines krūties ligas gydo multidisciplininė specialistų komanda, kurią sudaro gydytojas chirurgas, plastikos chirurgas, onkologas radioterapeutas, radiologas, onkologas chemoterapeutas, genetikas, psichologas, atvejo vadybininkas. Tad moteriai suteikiama įvairiapusė pagalba, padedanti gydyti susirgimą.
„Kompleksinis požiūris yra labai svarbus, nuo pradžių būna sudėliojamas paciento kelias nuo a iki ž ir tada matome, kad rezultatai yra ženkliai geresni. Žinoma, tai sąlygoja technologijų ir medikamentų atsiradimas, bei intensyviai dirbantys specialistai, kurie nori padėti žmonėms”, - tikino A. Česas.

KUL Krūtų chirurgijos sektoriaus medikai yra sukaupę didžiausią Vakarų Lietuvoje krūties navikų, tausojančių, krūties šalinimo ir rekonstrukcinių operacijų patirtį. Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekamas labai platus spektras rekonstrukcinių krūtų operacijų, panaudojant implantus, vietinių audinių, odos raumenų lopus.

Ragina pasitikrinti

Per metus Klaipėdos universitetinėje ligoninėje atliekama virš 300 krūties operacijų:  nuo gerybinių bei piktybinių krūties navikų pašalinimo iki rekonstrukcinių krūties atstatymo operacijų.
„Krūties vėžys – viena labiausiai paplitusių onkologinių ligų, kuri paliečia beveik kiekvieną šeimą. Lietuvoje kiekvienais metais nustatoma daugiau nei 1600 naujų atvejų, tačiau kuo anksčiau diagnozuojama liga, tuo yra geresnės pasveikimo prognozės. Mūsų tikslas – kaip galima anksčiau užkirsti kelią ligai, diagnozuoti ankstyvas stadijas, kad kuo mažiau būtų pakenkta pacientei, kad ji galėtų kuo greičiau sugrįžti į kasdienį savo gyvenimą“, - sako KUL Krūtų chirurgijos sektoriaus vedėjas, chirurgas Donatas Petrauskas.

Mediko teigimu, moterys nuo 50 iki 69 metų amžiaus turi galimybę kartą per dvejus metus dalyvauti Krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programoje, tačiau Lietuvoje tokia galimybe pasinaudojančių ir dalyvaujančiųjų moterų skaičius nesiekia nei 50 proc. visų šios amžiaus grupės moterų.
„Noriu priminti, kad Krūties vėžio ankstyvos diagnostikos programa yra ne tada, kai moterys jaučia kokius nors simptomus, sukietėjimus, guzelius, o tada, kai ji jaučiasi visiškai sveika ir jokių įtarimų net nėra. Ankstyvas vėžio nustatymas gali išgelbėti moterį nuo sunkių pasekmių, operacijų, chemoterapijų ir galų gale nuo mirties. Mūsų visų bendras tikslas, kad žinomumas apie krūties ligas, kad jas būtina diagnozuoti kaip tik įmanoma anksčiau, būtų dar didesnis“, - apie profilaktinio pasitikrinimo dėl krūties vėžio svarbą kalbėjo D. Petrauskas.

Klaipėdos universitetinės ligoninės radiologė Eglė Gvazdaitė pasakojo, jog konsultacija dėl krūties vėžio visada prasideda nuo pokalbio su paciente, skundų ir rizikos veiksnių įvertinimo, o tuomet jau būna atliekamas radiologinis ištyrimas – dažniausiai atliekamos diagnostinės mamogramos, ultragarsinis krūtų tyrimas, o prireikus tomosintezės vaizdų vertinimas, intervencinės procedūros mamografo ar ultragarso kontrolėje.

„Dažnai moterys vengia tirtis krūtis dėl nepagrįstų baimių: sklando mitai apie mamografijos metu patiriamą skausmą, tačiau tyrimas nėra skausmingas, o suspaudimo metu sukeliamą diskomfortą galima sumažinti tinkamai pasiruošus. Taip pat kartais moterys bijo sužinoti piktybinės ligos diagnozę, tačiau net 95 proc. liga gali būti pagydoma, jeigu ji diagnozuojama ankstyvoje stadijoje. Krūtų ligų diagnostika nuolat tobulėja, o kiekvienos moters krūtys yra skirtingos, tad tyrimų algoritmas taip pat skiriasi“, - pasakojo radiologė E. Gvazdaitė.

„Pastebėjome, kad moterys dažnai tiesiog bijo pasitikrinti savo sveikatą. Mūsų iniciatyvos tikslas – ugdyti moterų sąmoningumą, kad jos dažniau ir daugiau išgirstų apie prevenciją – ankstyvą krūties vėžio diagnostiką. Norime priminti moterims, kad reikia rūpintis savimi. Pasitikrinti galima vieną kartą per du metus, visiškai nemokamai.  Mes, moterys, dažnai besirūpindamos visu pasauliu pamirštame save. Todėl mūsų iniciatyvos tikslas yra priminti apie visiškai neskausmingą, nemokamą ir greitą patikrą. Džiaugiamės jau daugiau nei 10 metų besitęsiančia bendryste su Klaipėdos universitetine ligonine, kuri teikia kompleksišką ir profesionalią pagalbą onkologiniams pacientams“, - dovanodoma krūties žymeklius kalbėjo Tarptautinės moterų asociacijos Vilniuje pirmininkė Vaida Kisieliūtė. Tarptautinė Vilniaus moterų asociacija vienija veiklias Lietuvos moteris, Lietuvoje gyvenančias užsienio šalių ambasadų darbuotojų ir verslininkų žmonas iš daugiau nei 25 šalių. Savanoriška veikla ir organizuojamomis iniciatyvomis asociacija padeda spręsti aktualius socialinius klausimus bei problemas.

Atgal